Popiežius Pranciškus sekmadienį lankydamasis Albanijoje perspėjo, kad religijos niekada negalima naudoti smurtui pateisinti, tikriausiai turėdamas omenyje „Islamo valstybės“ vykdomą kraujo liejimą Irake ir Sirijoje.
„Tegu niekas nelaiko savęs „Dievo ginklu“, kai planuoja ir vykdo smurto bei priespaudos aktus“, – sakė popiežius prezidentūros rūmuose Tiranoje, atsakydamas į Albanijos prezidento Bujaro Nishani (Bujaro Nišanio), kuris yra musulmonas, kreipimąsi.
„Tegu niekas nenaudoja religijos kaip preteksto veiksmams prieš žmogaus orumą ir prieš pagrindines kiekvieno vyro ir moters teises, visų pirma – prieš teisę į gyvenimą ir kiekvieno teisę į religinę laisvę“, – sakė jis.
Pranciškus, kuris į Albaniją atvyko savo pirmojo popiežiškojo vizito Europoje už Italijos ribų, tiesiogiai nepaminėjo „Islamo valstybės“ kovotojų, kurie užėmė dideles teritorijos dalis Sirijoje ir Irake, tačiau buvo aišku, kad jis turi galvoje įvykius Artimuosiuose Rytuose.
Pranciškus gyrė Albanijoje matomą abipusę pagarbą ir pasitikėjimą tarp musulmonų, katalikų ir krikščionių ortodoksų – „brangią dovaną“ ir įtaigų simbolį šiandienos pasaulyje.
„Tai ypač pasakytina šiais laikais, kai autentišką religinę dvasią iškreipia ekstremistinės grupės ir kai religiniai skirtumai deformuojami ir verčiami instrumentu“, – pridūrė pontifikas.
Albanijoje jis taip pat turi susitikti su kitų šalies religinių bendruomenių, tarp jų – musulmonų, ortodoksų, bektašitų, žydų bei protestantų, lyderiais, ir aplankyti našlaičius.
1,2 mlrd. pasaulio katalikų lyderis taip pat nori pagerbti tuos, kas kentėjo valdant buvusiam diktatoriui Enverui Hoxhai (Enverui Hodžai), kuris 1967 metais paskelbė Albaniją pirmąja pasaulyje ateistine valstybe ir kurio valdymo metais kunigai ir imamai buvo persekiojami, o šventovės – lyginamos su žeme.
Nuo 1945 iki 1985 metų 111 kunigų bei seminaristų ir 7 vyskupai mirė kalėjime arba buvo nubausti mirties bausme.
Beveik 2 tūkst. ortodoksų ir katalikų bažnyčių buvo sugriauta ar paversta kino teatrais, teatrais ir šokių salėmis.
Katalikybės atgijimą iš dalies nulėmė Motinos Teresės – etninės albanės, gimusios kaimyninėje Makedonijoje, – populiarumas.
Kaip pabrėžė Pranciškus, sėkmingas katalikybės atgimimas po tokio persekiojimo Albaniją jam padarė tokia vieta, į kurią jis „jautė turįs nuvykti“.
Vis dėlto tik maždaug 15 proc. Albanijos gyventojų yra katalikai. Musulmonai sudaro 56 proc. daugumą, o ortodoksai sudaro 11 proc. šalies gyventojų.
Tai jau antras popiežiškasis vizitas Albanijoje.
Metai po to, kai 1992-aisiais Albanijoje žlugo komunizmas, šioje šalyje lankėsi popiežius Jonas Paulius II, kuris pagerbė „tikėjimo kankinius“ ir įšventino keturis naujus vyskupus, tarp jų – tuomet 91 metų amžiaus Mikelį Koliqi (Mikelį Kolikį), kuris 21 metus praleido sunkiųjų darbų kalėjime.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
