Trečiadienį vakare Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad nei Rusija, nei promaskvietiški separatistai Ukrainoje net nepriartėjo prie paliaubų susitarimo įgyvendinimo. Jis taip pat pakartojo, kad, jeigu tai tęsis, Rusija sulauks naujų pasekmių, kurios papildomai varžys susilpnėjusią Rusijos ekonomiką. Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo patarėja Susan Rice, paklausta, ar tiki V. Putino tvirtinimais, kad jis nori taikos Ukrainoje, pasakė: „Negi aš atrodau tokia kvaila?“
VU TSPMI dėstytojas L. Jonavičius įsitikinęs, kad Rusijai tikrai galima pritaikyti naujų sankcijų, kurios gali būti veiksmingos. Tačiau Europos Sąjungai (ES) ryžtis joms esą trūksta politinės valios. „Yra sankcijų [kurios galėtų daryti įtaką V. Putinui], bet turbūt dar nėra valios. Tai yra didžiausia problema. O sankcijų visąlaik galima rasti: ir SWIFT [buvo siūlymų Rusiją atriboti nuo SWIFT sistemos – LRT.lt], ir ginklų tiekimas [Ukrainai] yra sankcija Rusijai visiškai tiesiogine prasme. Apie tai girdime jau ganėtinai seniai, tik tam niekaip nepasiryžtama. Tai yra problema. Instrumentų yra, nėra politinės valios tuos instrumentus naudoti“, – tvirtina L. Jonavičius.
Paklaustas, ar tikėtina, kad prieš Rusiją dar bus imtasi naujų sankcijų, L. Jonavičius sako, kad kol kas tai išlieka tik kalbomis, o ir Rusijos elgesį įvertinti kol kas esą sunku. Pasak politologo, kalbama, kad ketvirtadienio naktis Ukrainoje buvo pirma naktis po ilgo laiko, kai nebuvo didelių susišaudymų. Tačiau iš to dar nieko negalime spręsti, mano L. Jonavičius. „Kai bus savaitė be žuvusiųjų, tada bus galima kalbėti apie ženklus. Viena naktis – nieko nereiškia“, – įsitikinęs jis.
Tačiau VU TSPMI dėstytojas vis dėlto pažymi, kad Rusijos bendravimas ir veiksmai šiek tiek kinta, tik neaišku, kiek tuo galima tikėti. „Bandoma lyg pereiti į kitą lygmenį (bent jau iš Rusijos pusės bendravimo), jau kalbama apie dujų problemas, tiekimų sutrikimus ir kitokius dalykus. Lyg bandoma pereiti (vėlgi sunku pasakyti, kiek tai tikra) nuo karinių veiksmų į ekonomines priemones, instrumentus, kas vėl lyg ir pakeistų situaciją vietoje ir nukreiptų kalbą nuo to, – baikim kariaut, jokių dabar sankcijų neįvedinėkit, sprendžiam ekonomines problemas. Bet vėlgi – tai dar tik vienos dienos stebėjimas“, – sako L. Jonavičius.
Iš kitos pusės, pastebi L. Jonavičius, Širokinės mieste, kuris yra prie Mariupolio, tebevyksta kovos. Politologo manymu, dėl Mariupolio separatistai dar gali imtis veiksmų. Viešojoje erdvėje pastebima, kad lūžio taškas Ukrainos ir Rusijos konflikte yra būtent Mariupolio atakavimas. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent`as Fabiusas neseniai pareiškė, kad Rusija sulauks naujų sankcijų, jei bus atakuojamas Mariupolis. Paklaustas, ar šis miestas – esminis momentas konflikte, L. Jonavičius sako, kad šie momentai, laikui bėgant, keičiasi.
„Debalcevas buvo „esminis momentas“, buvo kitų „esminių momentų“, bet kažkaip praeina tas „esminis momentas“ ir laukiama naujo „esminio momento“. Kol kas visa tai yra demagogija, tik kalbos. Taip, Mariupolis svarbus, bet kiek jis „esminis“? Šiuo momentu atrodo „esminis“, o, kai bus paimtas, atsiras koks nors naujas „esminis“ – tai yra pavojus“, – mano VU TSPMI dėstytojas.
Priminus Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono žodžius, kai jis sakė, kad, jei nesipriešinsime Rusijai, toliau seks Moldova arba viena iš Baltijos šalių, L. Jonavičius teigia, kad dabar vyksta karas ir jį kariauja dvi pusės, tačiau Lietuva turi ko nerimauti.
„Abi pusės kuria informacinį lauką, palankesnį sau. Žinoma, kad nerimas mūsų pusei yra didelis. Žiūrint į dar visiškai neseną istoriją, dabar galima sakyti: taip, mes NATO, mes apsaugoti, visos garantijos yra, mūsų nepuls, neįmanoma, kad pultų. Bet lygiai tas pats 2008 m. buvo Gruzijoje, ir Krymo atveju buvo tas pats, nieks tikrai netikėjo, visi sakė – pagrasins, pamėtys ir nepuls, o paėmė ir užpuolė. Žinoma, kad mūsų situacija kita, bet karas yra karas, karas yra nenuspėjamas“, – įspėja L. Jonavičius.
