Armėnijos sprendimą prisidėti prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos lėmė Maskvos spaudimas, sako politikos ekspertas Vytis Jurkonis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo teigimu, Armėnijos prezidento pareiškimas, kad jis pasirinko Rusijos siūlymą, tuo sužlugdydamas galimybę pasirašyti laisvos prekybos sutartį su ES, gali būti vertinamas ir kaip nevilties ženklas.
"Toks pareiškimas daugeliui sakiusiųjų, jog Armėnija yra viena priklausomiausių valstybių nuo Rusijos, neturėtų stebinti. Kita vertus, šiai dienai Muitų sąjungos su Baltarusija, Kazachstanu ir Rusija naudingumas bei efektyvumas, kai Armėnija neturi tiesioginės sienos nė su viena iš minėtų valstybių, neįtikina", - BNS sakė V.Jurkonis.
"Neabejotina, kad tai didesnio žaidimo dalis – Rusijos Federacija didina spaudimą Rytų partnerystės valstybėms, jog jos nepasirašytų asociacijos sutarčių. Armėnijos geografinė padėtis ir sudėtingi santykiai su kaimynais yra nepavydėtini. Šį pareiškimą galima traktuoti ir kaip tam tikrą nevilties ženklą dėl gana neapibrėžtos Armėnijos situacijos. Bet kuriuo atveju, vargu, ar Rusija bei Muitų sąjunga yra geresnė alternatyva europietiškai perspektyvai", - teigė jis.
Armėnijos prezidentas apie ketinimus prisidėti prie Muitų sąjungos pareiškė antradienį po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
