Policijos vadovas ir aukščiausio rango renkamas apygardos pareigūnas taip pat sakė, kad įtariamasis Micah Johnsonas tikriausiai planavo surengti didesnę ataką ir turėjo pakankamai medžiagų bomboms gaminti, kad padarytų daug didesnę žalą.
„Esame įsitikinę, kad tas įtariamasis turėjo kitų planų ir galvojo, kad tai, ką jis daro, yra teisinga, kad jis ruošėsi smogti teisėsaugai – priversti mus sumokėti už tai, ką jis laikė teisėsaugos pastangomis nubausti spalvotuosius“, – policijos viršininkas Davidas Brownas sakė televizijai CNN.
M.Johnsonas, juodaodis armijos veteranas, reikalavo, kad su juo kalbėtųsi juodaodis derybininkas, taip pat rašinėjo krauju ant daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienos, kur policija buvo jį užspeitusi, o vėliau nukovė, sakė D.Brownas.
Įtariamasis ant sienos užrašė raides RB ir kitų ženklų, bet jų prasmė kol kas neaiški. Pareigūnai mėgina iššifruoti tuos ženklus, naršydami medžiagą, surinktą M.Johnsono namuose Dalaso priemiestyje, pridūrė policijos viršininkas.
Pagal tuos užrašus daroma prielaida, kad per susišaudymą su policija M.Johnsonas buvo sužeistas. Atliekant palaikų tyrimą bus tiksliai nustatyta, ar jis buvo pašautas, sakė Dalaso apygardos teisėjas Clay Jenkinsas.
Policijos viršininkas gynė sprendimą nukauti M.Johnsoną bomba, kurią prie įtariamojo nuvežė per atstumą valdomas robotas, aiškindamas, kad derybos buvo bevaisės ir kad pareigūnai negalėjo prisiartinti, nesukeldami sau pavojaus.
Pasak D.Browno, buvo vis labiau nerimaujama, kad „jis akimirksniu mus puls ir paklos daugiau (policininkų), kol jį nukausim“.
Tos šaudynės buvo pražūtingiausia diena JAV teisėsaugai nuo 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų. Iš viso 12 pareigūnų buvo pašauti vos už kelių kvartalų nuo vietos, kur 1963 metais buvo nužudytas JAV prezidentas Johnas F.Kennedy.
Iki šiol surinkti įrodymai byloja, kad ši ataka yra „nusikaltimas pasinaudojus aplinkybėmis“, aiškino C.Jenkinsas.
„Judriojo šaudymo“ taktikos mokėsi Teksaso savigynos mokykloje
JAV armijos veteranas Micah Johnsonas prieš maždaug dvejus metus lankė savigynos mokyklą „Academy of Combative Warrior Arts“ Dalaso priemiestyje Ričardsone, sakė tos mokyklos įkūrėjas ir vyriausiasis instruktorius Justinas J.Evermanas.
Dalaso meras Mike'as Rawlingsas praėjusi savaitę sakė, kad M.Johnsonas buvo „judrusis šaulys“, kuris savo užrašuose yra užsiminęs, kad reikia „šaudyti ir judėti“. Pasak pareigūnų, 25 metų įtariamojo dienoraštyje esama pastabų apie kovinę taktiką, o namuose jis buvo sukaupęs nemažą arsenalą – šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir medžiagų bombos gaminti.
Minėta savigynos mokykla vieną savo kursą yra pavadinusi „Taikomosios taktikos programa“ (Tactical applications program, TAP). „Tikrovė yra labai dinamiška – išsitraukiate ginklą, judate, šaudote judėdamas, šalinate gedimus ir panašiai, patirdamas didžiulę įtampą, – sakoma mokyklos tinklalapyje. – Dauguma žmonių niekada neišsiugdo tokių įgūdžių, nes jie paprastai neleidžiami statinėje šaudykloje.“
TAP kursas apima mokymus „šaudyti iš įvairių pozicijų“, „išsitraukti ginklą patiriant įtampą“ ir „išsitraukti paslėptą ginklą“. J.J.Evermanas atsisakė įvardyti, kokias pratybas lankydavo M.Johnsonas. „Nieko nežinau apie Micah. Man labai gaila. Jo nebėra. Jis mums – praeitis. Pas mane tūkstančiai žmonių“, – mokyklos vadovas šeštadienį sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Tačiau J.J.Evermanas ir M.Johnsonas palaikė draugiškus ryšius ir susirašinėdavo feisbuke, rodo 2014 metų rugpjūčio įrašai. J.J.Evermanas žinojo, kad M.Johnsonas yra išvykęs iš šalies, o armijos pareigūnai sakė, kad jis maždaug tuo metu buvo išsiųstas į misiją Afganistane.
J.J.Evermanas ragino M.Johnsoną: „Pranešk man, kai važiuosi į mūsų pusę.“ „Būtų puiku, jeigu grįžtum į akademiją“, – J.J.Evermanas rašė „Facebook“ įraše, kurį AP spėjo išsisaugoti prieš M.Johnsono paskyrai išsijungiant.
„Pritariu!“ – atsakė M.Johnsonas.
Neseniai vienas kaimynas pranešė tyrėjams, kad M.Johnsonas užsiiminėjo kažkokiomis kariškomis treniruotėmis savo namo kieme Dalaso priemiestyje Meskite, sakė Dalaso apygardos teisėjas Clay Jenkinsas.
Prezidentas Barackas Obama šeštadienį sakė, kad M.Johnsonas buvo „pamišėlis“, kuris afroamerikiečių bendruomenei atstovauja tiek pat, kiek ir baltaodis, apkaltintas juodaodžių nužudymu vienoje bažnyčioje Čarlstono mieste, atstovauja baltiesiems. „Taigi negalime leisti, kad pagal kelių žmonių veiksmus būtų sprendžiama apie mus visus“, – B.Obama sakė per Varšuvoje vykusį NATO viršūnių susitikimą.
Prezidentas planuoja antradienį apsilankyti Dalase, taip pat surengti susitikimą Baltuosiuose rūmuose su policijos pareigūnais ir bendruomenių bei pilietinių teisių aktyvistais.
M.Johnsonas, kuris dėvėjo apsauginę liemenę ir turėjo pusiau automatinį šautuvą, buvo nukautas susprogdinus bombą, kurią prie užpuoliko nuvežė per atstumą valdomas robotas, po šaudynių, kurios tapo pražūtingiausia diena JAV teisėsaugai nuo 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų.
Iš viso 12 pareigūnų buvo pašauti vos už kelių kvartalų nuo vietos, kur 1963 metais buvo nužudytas JAV prezidentas Johnas F.Kennedy.
Kariuomenėje M.Johnsonas buvo vyresnysis eilinis, kurio specializacija – staliaus ir mūrininko darbai. Jis šešerius metus (nuo 2009-ųjų) buvo armijos atsargų karys, taip pat dalyvavo vienoje misijoje Afganistane nuo 2013-ųjų lapkričio iki 2014-ųjų liepos, nurodė kariškiai.
Ataka Dalase prasidėjo ketvirtadienio vakarą, kai šimtai žmonių buvo išėję į gatves protestuoti dėl incidento prie Sent Polo miesto Minesotoje, kai policija nušovė juodaodį Philando Castile'ą, taip pat dėl incidento Luizianos mieste Baton Ruže, kai buvo nušautas juodaodis Altonas Sterlingas.
Po šaudynių Dalase M.Johnsonas mėgino pasislėpti daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir įsitraukė į susišaudymą su policija, sakė pareigūnai. Per derybas jis sakė norintis žudyti baltuosius, „ypač baltuosius policininkus“.
