Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas po šios atakos pareiškė, kad Prancūzija niekada nepasiduos „islamistiniam terorizmui“.
Ši ataka, įvykdyta turtingame ir paprastai ramiame Rambujė miestelyje, esančiame maždaug už 60 km į pietryčius nuo Paryžiaus, šalyje atgaivino prisiminimus apie virtinę kruvinų pastarųjų metų atakų, dėl kurių kaltinami radikalieji islamistai.
Prancūzijos nacionaliniai kovos su terorizmu prokurorai pranešė pradėję tyrimą dėl terorizmo dėl pareigas viešajame sektoriuje ėjusio asmens nužudymo. Tyrime dalyvaus ir vidaus žvalgybos tarnyba DGSI.
Išpuolis buvo įvykdytas apie 14 val. 20 min. vietos (15 val. 20 min. Lietuvos) laiku saugomame nuovados vestibiulyje, informavo vienas šaltinis policijoje, pageidavęs likti anonimas.
Pasak jo, 49 metų auka, dirbusi padėjėja administracijoje, buvo begrįžtanti į darbo vietą po pietų pertraukos, kai jai buvo dukart durta peiliu į gerklę. Netrukus ji mirė nuo sužalojimų.
Po atakos užpuoliką nušovė policininkai. Užpuolimo auka tapusi moteris augino du vaikus, jiems buvo 13 ir 18 metų.
Į įvykio vietą atvykęs ministras pirmininkas Jeanas Castexas socialiniame tinkle „Twitter“ pasmerkė „barbarišką beribio žiaurumo aktą“ prieš „kasdienio gyvenimo didvyrę“.
„Noriu pasakyti policijai, kad jaučiu tas pačias emocijas ir pasipiktinimą“, – pridūrė vyriausybės vadovas.
36 metų užpuolikas nelegaliai atvyko į Prancūziją 2009 metais, bet vėliau gavo leidimą gyventi, nurodė šaltinis policijoje ir pridūrė, kad jis nebuvo žinomas saugumo tarnyboms. Vyras buvo neseniai persikėlęs į Rambujė.
Puldamas policijos administracijos darbuotoją jis šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas visų didžiausias), naujienų agentūrai AFP pranešė su tyrimo eiga gerai susipažinęs šaltinis.
Prancūzijos kovos su terorizmu prokuroras Jeanas-Francois Ricard'as, kurio biuras vadovauja tyrimui, kalbėdamas šalia Rambujė nuovados pažymėjo, kad „užpuoliko išsakyti komentarai“ rodo, kad jis turėjo teroristinių motyvų.
Virtinė išpuolių
Per pastaruosius kelerius metus įvykdyta virtinė atakų atgaivino susirūpinimą dėl radikalaus islamo plitimo Prancūzijoje bei imigracijos.
Rugsėjį vienas pakistanietis sužeidė du žmones mėsos kapokle prie satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“, paskelbusio pranašą Mohammedą vaizduojančių karikatūrų, buvusios redakcijos.
Spalio 16 dieną jaunas čečėnas pabėgėlis nupjovė galvą mokytojui Samueliui Paty, parodžiusiam savo mokiniams tų karikatūrų.
Spalio 29 dieną trys žmonės buvo nužudyti, kai neseniai atvykęs tunisietis peiliu užpuolė žmones Viduržemio jūros pakrantėje esančio Nicos miesto bažnyčioje.
Per rimčiausią pastarojo meto ataką prieš prancūzų policiją, surengtą 2019 metų spalį, IT specialistas nudūrė tris kolegas ir vieną policijos pareigūną. Užpuolikas vėliau buvo nušautas.
Vėliau buvo nustatyta, kad jis domėjosi radikaliu islamu.
Tos atakos buvo įvykdytos po islamistų ekstremistų siautėjimo 2015-aisiais, prasidėjusio nuo „Charlie Hebdo“ darbuotojų žudynių jų biure tų metų sausį.
2015 metų lapkričio 13-ąją per koordinuotas džihadistų atakas Paryžiaus koncertų salėje „Bataclan“, nacionaliniame stadione, keliuose baruose ir restoranuose žuvo 130 žmonių, dar 350 buvo sužeisti. Tai buvo kruviniausias taikos metu Prancūzijoje įvykdytas išpuolis.
2016-aisiais minint Bastilijos paėmimo dieną Nicoje vienas vyras sunkvežimiu įsirėžė į minią ir nužudė 86 žmones.
Vos keliomis savaitėmis anksčiau džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS) ištikimybę prisiekęs vyras nudūrė du policininkus jų namuose netoli Paryžiaus.
Prezidento E. Macrono vyriausybė priėmė teisės aktus, skirtus pažaboti radikalių islamistų veiklą Prancūzijoje. Ši iniciatyva sukėlė pasipiktinimą kai kuriose musulmoniškose šalyse.
