Savaime suprantama, tai reiškia, kad svarbiausias klausimas apie Lenkijos vietą europinėje teismų sistemoje yra toli nuo baigties: greitai tas pats Lenkijos KT svarstys jau kitą (nors ir savo esme panašų), tačiau daug didesnio masto ieškinį, pateiktą šalies premjero.
Ginčai, iš pirmo žvilgsnio susiję su teisine kazuistika, gali, ekspertų nuomone, privesti Varšuvą prie pasitraukimo iš Europos teisės erdvės ir gerokai susilpnintų pamatus, ant kurių buvo statoma Europos Sąjunga.
Žymūs Lenkijos valdžios atstovai tuo metu lygina Briuselio spaudimą su Lenkijos priklausomybe nuo Maskvos komunizmo laikais ir tvirtina, kad „gins savo šalies suverenitetą“.
Nauja valdžia
Sunku pasakyti, kuomet konkrečiai ši istorija, kurios vienas iš etapų šiuo metu yra Lenkijos Konstitucinio Teismo svarstymų stadijoje, prasidėjo.
2015 metais valdžia šalyje pasikeitė, ir liberalus pakeitė konservatoriai – kuriuos kai kas Vakaruose vadina nacionalistais – iš partijos „Teisė ir teisingumas“.
Jau praėjus vos keleriems metams naujoji valdžia pradėjo masinę teismų sistemos pertvarką. Jos iniciatoriai savo veiksmus aiškino Lenkijos teismų neefektyvumu.
Galimai, kažkuo šios reformos iniciatoriai buvo teisūs, pažymima BBC. Tačiau šių planų realizavimą kelių įstatymų ir kadrų peržiūrėjimo būdu lenkų opozicija iškart įvardijo valdančiųjų bandymu pakišto šalies teisinę sistemą po savo sparnu.
Lenkijos miestuose pastaruosius kelerius metus reguliariai vyksta masinės teismų sistemos gynimo akcijos. Vykdomas reformas kritikavo ne tik vietos liberalioji opozicija, bet ir Europos Komisija.
Drausmės kolegija
Lenkijos valdžios reformoje labiausiai išsiskiria Aukščiausiojo teismo pertvarka. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė įkurta nauja Drausmės kolegija.
Įstatymų leidėjų manymu, ši institucija, pradėjusi savo darbą 2018 metais, turėtų atlikti dvi pagrindines funkcijas: spręsti Aukščiausiojo teismo teisėjų disciplinos nusižengimus ir tapti apeliacine instancija prokurorų, advokatų, notarų ar „paprastų“ Lenkijos teisėjų nusižengimų atveju.
Naujo darinio kritikai aiškina, kad tokia Drausmės taryba leidžia naudotis visų šalies teisėjų totalia kontrole, pašalinant pernelyg nepriklausomus teismų atstovus.
Tačiau labiausiai juos neramino tas faktas, kad Drausmės tarybos narius skyrė Nacionalinė teisėkūros taryba, kurios sudėtį kaip tik prieš tai radikaliai atnaujino ir, ekspertų teigimų, pavertė visiškai priklausoma nuo dabartinės valdžios.
Į tokį Drausmės tarybos formavimo modelį dėmesį atkreipė ir Europos Komisija. 2019-ųjų spalį ji pripažino, kad lenkiškas teisėjų patraukimo atsakomybėn modelis neatitinka europietiškų standartų ir kreipėsi dėl to į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT, ES teismas).
Praėjusių metų balandį ES teismas nurodė Lenkijai pristabdyti visus Aukščiausiojo teismo Drausmės tarybos veiksmus.
Faktiškai tai reiškė visišką šios tarybos darbų sustabdymą.
„Ne jūsų reikalas“
Varšuvoje į tai buvo atsakyta pasipiktinimu. Anot Lenkijos valdžios atstovų, teisėkūros klausimai nėra ES kompetencijoje, o pačių šalių-narių reikalas, todėl ES teismas neturi įgaliojimų priimti bet kokius žingsnius, kurie galėtų keisti Lenkijos teismų sistemą. Maža to, anot jų, Lenkijos konstitucija aiškiai nurodo, kad teisėkūros principai yra reguliuojami išskirtinai Lenkijos įstatymais, o ne „instrukcijomis“, pavyzdžiui, iš Briuselio.
ES teismas atsakė: kaip ir sutiktume, tačiau Drausmės tarybos, kurios nepriklausomumas kelias Briuseliui daug klausimų, darbas „gali atnešti rimtą ir neištaisomą žalą visos Europos Sąjungos teisinei sistemai“. Ir pridūrė: kalbama ne apie visišką tarybos likvidavimą, tačiau ji turėtų pristabdyti savo veiklą, kol ES teismas nepriims galutinio verdikto.
Drausmės taryba nedelsiant užginčijo savo pačios darbo nutraukimą Lenkijos Konstituciniame Teisme, o birželio 16-ąją turėjo būti pateiktas atsakymas: ar ji privalo paklusti ES teismo nurodymui ir nedirbti, ar gali jį ignoruoti ir toliau tęsti savo veiklą.
Beje, kaip tik praėjusią savaitę, po daugiau nei metų pertraukos, Drausmės taryba paskelbė tirsianti vieno Vroclavo teisėjo apeliaciją, kuris anksčiau buvo nuteistas dėl vagystės parduotuvėje. Bylos klausymas yra numatytas šių metų rugsėjį.
Lenkijos ekspertai šiame pranešime įžvelgė aiškią žinią, kad Konstitucinis Teismas priims sprendimą ne ES teismų naudai, rašoma BBC. Ir įtaria, kad šis sprendimas bus tik „apšilimas“ prieš kitus, kur kas radikalesnius Konstitucinio Teismo sprendimus.
Šių metų kovą, po to, kai ES teismas sukritikavo Lenkijos teismų reformą, šalies premjeras Mateuszas Morawieckis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, kuri teisė, lenkų ar europinė, turėtų būti prioritetinė šalyje.
Praėjusią savaitę Europos Komisijos atstovas teisės klausimais Didier Reyndersas oficialiai kreipėsi į M. Morawieckį su prašymu atšaukti savo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, nes „tai kelia pavojų fundamentaliems principams, ant kurių stovi Europos Sąjunga“.
Lenkijos premjeras į tai atsakė, kad „nesiruošia to daryti“. O vienas iš jo ministrų, Zbigniewas Zebro pasipiktino: net Sovietų Sąjungos laikais CK sekretoriai nereikalavo iš tuometinių lenkų lyderių atšaukti kokį nors prašymą iš pačių lenkų teismo.
Šio Konstitucinio Teismo sprendimo dar teks palaukti – M. Morawieckio prašymo svarstymo data dar nėra paskelbta.
„Velnias egzistuoja, jis yra vardu ES“
Lenkų ekspertai pažymi, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, greičiausiai, bus palankus Drausmės tarybai. Ir tai ne tik todėl, kad dabartinė KT sudėtis yra vadinama itin lojalia valdantiesiems: yra ir nesenų pavyzdžių, kurie rodo, kad ES vertybės čia nebus toleruojamos.
Pavyzdžiui, pernai priimtas sprendimas, kuris faktiškai uždraudė abortus šalyje. Maža to, susirinkimui turėtų pirmininkauti nevienareikšmiškai vertinama teisėja Kristina Pavlovič. Prieš paskiriama KT pirmininke ji buvo Seimo narė, priklausė „Teisė ir teisingumas“ partijai ir pagarsėjo kaip viena iš radikaliausių euroskeptikių, o tuo pačiu ir savo išskirtiniu lojalumu partijos vadovybei.
Ši buvusi politikė išgarsėjo savo pasisakymais, kuriuose akcentavo, kad „ji yra Europos Sąjungos, kurios tikslas yra likviduoti Lenkijos valstybę, priešininkė“ ar „Velnias egzistuoja ir jo vardas yra Europos Sąjunga“.
Kaltinimus savo atžvilgiu ji atmeta ir tikina, kad verdiktas bus priimtas visų teisėjų diskusijų metu, o ne remiantis pirmininkės nuomone.
Ne tik pinigai, bet ir išstojimas
Dabartinės Lenkijos valdžios oponentai ir dalis lenkų teisininkų mano, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Drausmės tarybos gali sukelti pasekmes, apie kurių rimtumą Varšuvoje nėra susimąstoma.
Akivaizdžiausios pasekmės dėl ES nurodymų nepaisymo gali būti finansinės sankcijos. Apie tai kalbama jau seniai: maža to, ES egzistuoja taip vadinamas „teisės viršenybės mechanizmas“, kitaip dar įvardijamas kaip „pinigai mainais už teisingumą“ – tai sistema, pagal kurią ES skiria lėšas konkrečioms šalims už šių gebėjimą taikyti europietiškas teisinės valstybės vertybės pas save.
M. Morwieckis dar praėjusiais metais pareiškė, kad jei mechanizmas „pinigai mainais už teisingumą“ realiai pradės veikti ir Lenkija neteks dosnių įmokų į biudžetą, tai šalis vetuos svarbius visai ES sprendimus – pavyzdžiui, ES biudžetą ar sąjungos kovos su koronaviruso pandemija projektus.
Tačiau šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria atkreipė Europos Komisijos dėmesį į tai, kad šis mechanizmas iki šiol taip ir nesuveikė, bei pagrasino, kad jei dabartinė situacija nesikeis, deputatai į ESTT paduos pačią Europos Komisiją.
Tačiau vis garsiau skamba balsai, pasisakantys, kad finansinėmis priemonėmis šis klausimas gali ir nebūti užbaigtas.
Buvęs Lenkijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Marekas Safjanas, šiuo metu ES teismo teisėjas, interviu „Gazeta Wyborcza“ primena, kad 2005-aisiais Konstitucinis Teismas jau svarstė klausimą, ar atitinka Lenkijos stojimas į Europos Sąjungą pagrindinį šalies įstatymą.
„Lenkijos teismas tuomet aiškiai nurodė, kad ES teisės viršenybės principas neprieštarauja Lenkijos stojimui į ES… Tuomet teismas pažymėjo Lenkijos konstitucijos viršenybę visai teisei, tuo pat nurodžius, ką konkrečiai tai reiškia. Pavyzdžiu, jeigu atsirastų neatitikimai tarp Europos teisės ir konstitucijos, mes turime du kelius. Pirmasis – tai konstitucijos keitimas. O jeigu įstatymų leidėjai prieina išvados, kad jie negali priimti ES nuostatų, ir pakeisti jų negalima, tai lieka antrasis kelias – išstoti iš Europos Sąjungos“, – aiškino jis.
Beveik 90 proc. lenkų jų šalies pasitraukimą iš ES – dar vadinamą „Polexit“ – laiko nepriimtinu, o ir niekas iš pagrindinių šalies partijų žymesnių politikų tokios galimybės rimtai nesvarsto.
Tačiau tokia hipotetinė tikimybė nėra atmetama. Pavyzdžiui, „Die Welt“ pažymima, kad Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimai „padės Varšuvos dreifavimo iš Europos teisinės erdvės pagrindus“.
