Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo veiksmai paskatino Europą geriau ginkluotis. Respublikonas sukėlė abejonių dėl pagrindinio Vašingtono vaidmens NATO bei nerimo dėl galimų nuolaidų Rusijai Ukrainos sąskaita.
Siekdamas suteikti 27 ES šalims priemones gynybos išlaidoms didinti, Briuselis šį mėnesį pristatė daugybę pasiūlymų, kuriais, pasak jo, būtų galima sutelkti iki 800 mlrd. eurų.
Dabar pareigūnai galutinai derina šiuos planus ir nustato terminą, per kurį nuo kito mėnesio valstybės narės turi reaguoti.
„Jei Europa nori išvengti karo, ji turi pasirengti karui“, – antradienį sakė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen.
„Iki 2030-ųjų Europa turi turėti stiprią Europos gynybos poziciją“, – teigė ji.
Plane siūloma sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai. Komisijos teigimu, ši priemonė per ketverius metus galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. eurų.
Pagal dokumentą, kuris turėtų būti paviešintas trečiadienį ir kurio juodraštį peržvelgė naujienų agentūra AFP, Briuselis ketina paraginti ES šalis pradėti šį procesą iki balandžio.
Jame taip pat teigiama, kad šalys turėtų skubiai patvirtinti iniciatyvą suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų paskolų, kurias finansuotų ES centrinis biudžetas.
Tačiau dokumente nerekomenduojama imtis didesnės bendro skolinimosi programos, nors kai kurios ES šalys teigia, kad blokui reikia tokios pat didelės pinigų injekcijos, kokia buvo skirta COVID-19 pandemijai įveikti.
„Šiuo metu jos nėra“, – trečiadienį sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„Bet ar tai visiškai atmesta? Nemanau“, – pridūrė ji, sakydama, kad vis dar galima numatyti galimybę finansuoti bendrus šalių projektus.
„Jokio didžiojo sprogimo“
Šią savaitę vyksiančio Europos Vadovų Tarybos darbotvarkėje svarbiausias klausimas bus Europos gynybos stiprinimas. Tai bus jau trečias susitikimas per šešias savaites, kuriame bus skubiai svarstomas šis klausimas.
Briuselio pasiūlymai – tai tik dalis pastangų, kurių imasi vyriausybės, kurios pradeda suvokti, kad gali netekti Jungtinių Valstijų paramos.
Tokios valstybės kaip Lenkija ar Baltijos šalys jau padidino savo išlaidas, gerokai viršydamos NATO nustatytą 2 proc. BVP minimumą.
Antradienį ekonominės galiūnės Vokietijos įstatymų leidėjai ėmėsi ryžtingo žingsnio ir balsavo už milžinišką gynybos ir infrastruktūros išlaidų paketą, kurį pasiūlė tikėtinas būsimasis kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas).
Vienas ES diplomatas sakė, kad dokumente atspindėta tiek grėsmė, tiek ir skubumas, su kuriuo susiduria blokas. Vis dėlto, jo nuomone, nepakankamai toli nueita ieškant būdų, kaip padidinti finansavimą.
„Apskritai nėra jokio didžiojo sprogimo“, – sakė diplomatas.
Tačiau kiti teigė, kad net jei pasiūlymai neatitinka kai kurių vilčių, pastarosiomis savaitėmis ES gynybos srityje įvyko revoliucija.
„Tai geras debiutinis ėjimas“, – sakė kitas diplomatas.
Pagrindinė ES pasiūlymų dalis yra ne tik aprūpinti savo pajėgas, kad jos galėtų atremti Rusijos keliamą grėsmę, bet ir užtikrinti, kad investicijos sustiprintų Europos gynybos įmones.
U. von der Leyen teigimu, Briuselis siekia, jog šalys naudotųsi 150 mlrd. eurų programa, kad vykdytų daugiau „bendrų pirkimų ir pirktų daugiau europietiškų prekių“.
Ji sakė, kad 65 proc. pagal programą perkamų ginklų turinio turėtų būti europietiškos kilmės.
„Mums svarbu, kad jei investuojame šiuos milijardus eurų į gynybą, mums reikia, kad investicijos atsipirktų Europai“, – teigė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
