Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad kelias valandas Helsinkyje vykęs jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu buvo „labai sėkmingas“.
„Laikau jas (derybas) labai sėkmingomis ir naudingomis“, – V. Putinas sakė per spaudos konferenciją su D. Trumpu, taip pat pagyrė „atvirą ir dalykišką“ susitikimo atmosferą.
Jis pažymėjo, kad Baltieji rūmai ir Kremlius išreiškė bendrą pageidavimą gerinti smarkiai pašlijusius JAV ir Rusijos santykius.
„Šiandienos derybos atspindėjo mūsų su prezidentu D. Trumpu bendrą norą gerinti mūsų dvišalių neigiamą padėtį, suplanuoti pirmuosius žingsnius jiems taisyti, atkurti priimtiną pasitikėjimo lygį ir grįžti prie bendradarbiavimo ankstesniu lygiu“, – pabrėžė V. Putinas.
„Mūsų dienomis ir Rusija, ir JAV susiduria su visiškai kitokiomis grėsmėmis ir iššūkiais. Su visomis šiomis grėsmėmis galima susidoroti tik suvienijus pajėgas“, – sakė V. Putinas.
D. Trumpas, pasiryžęs užmegzti asmenį ryšį su Kremliaus vadovu nepaisant tvyrančių įtarimų dėl Rusijos kišimosi į JAV vidaus politiką, susitikimą pradėjo kaltindamas savo pirmtakų „kvailumą“, dėl kurio abiejų šalių santykiai dabar yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo laikų.
„Manau, tai gera pradžia. Labai, labai gera pradžia visiems“, – D. Trumpas atsakė į žurnalistų klausimą po ilgiau kaip dvi valandas trukusių pirmųjų derybų akis į akį su V. Putinu prieš tolesnes diskusijas, prie kurių prisijungė abiejų šalių delegacijos.
Putinas sako užtikrinęs Trumpui, kad dujų tranzitas per Ukrainą bus išsaugotas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bendroje spaudos konferencijoje teigė užtikrinęs JAV vadovui Donaldui Trumpui, kad dujų tranzitas per Ukrainą bus išsaugotas nepaisant Baltijos jūroje vykdomo politiškai jautraus dujotiekio projekto „Nord Stream 2“.
Spaudos konferencijoje V. Putinas teigė, kad D. Trumpas kalbėdamas su juo asmeniškai išreiškė nerimą dėl to, ar „Nord Stream 2“ dujotiekis nesužlugdys dujų tranzito per Ukrainą.
„Aš patikinau prezidentui Trumpui, kad Rusija yra pasiruošusi išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą. Be to, mes esame pasiruošę pratęsti tranzito sutartį, kuri baigiasi kitais metais, jei ginčas Stokholmo arbitražo teisme bus išspręstas“, – sakė V. Putinas, turėdamas omenyje Ukrainos nacionalinio energetikos holdingo „Naftogaz“ ir Rusijos monopolininko „Gazprom“ bylinėjimąsi Stokholmo arbitražo teisme.
Stokholmo tarptautinis arbitražas, gruodžio pabaigoje niekine paskelbęs „Gazprom“ primestą tiekimo sutarties sąlygą „imk arba mokėk“, draudimą Ukrainai reeksportuoti dujas pripažinęs neteisėta, o rusiškų dujų kainą Ukrainai – nepagrįstai padidinta, Rusijos dujų monopolininką „nuskriaudė“ ir kitoje abipusių pretenzijų bylos dalyje – dėl dujų tranzito per Ukrainą. „Gazprom“ buvo įpareigotas sumokėti „Naftogaz“ 4,63 mlrd. JAV dolerių už dvišalės dujų tranzito sutarties sąlygų nesilaikymą – per mažas faktines tranzito apimtis. Antroji nutartis iš esmės reiškė, kad Rusijos dujų monopolininkas tapo skolingas Ukrainai 2,56 mlrd. dolerių.
Savo ruožtu D. Trumpas tvirtino, kad V. Putinas ir Rusija jam yra ne priešininkai, o konkurentai ir šalys turi daug potencialo bendradarbiaujant naftos ir dujų sektoriuose.
„Manau, kad mes konkuruosime, kalbant apie dujotiekį... Kaip žinote, Jungtinės Valstijos dabar yra, ar greitai bus, didžiausia valstybė naftos ir dujų pasaulyje, todėl mes pardavinėsime suskystintas gamtines dujas bei konkuruosime su dujotiekiu („Nord Stream 2“ - BNS) ir manau,a kad konkuruosime su jais sėkmingi, nors jie turi tam tikrą geografinį pranašumą“, – svarstė D. Trumpas.
„Mes dabar turime daug daugiau šaltinių ir Jungtinės Valstijos dabar yra gerokai kitokios nei prieš daugelį metų, todėl manau, kad mes nuožmiai konkuruosime“, – pridūrė jis.
V. Putinas taip pat pridėjo, kad JAV ir Rusija gali bendradarbiauti glaudžiau reguliuojant tarptautines rinkas.
„Mes nesame suinteresuoti drastišku kainų kritimu už tam tikros ribos, nes dėl to kentės mūsų gamintojai, įskaitant amerikiečius ir jų skalūninių dujų pramonę“, – sakė Rusijos prezidentas.
Iškeltas klausimas dėl Rusijos kišimosi į rinkimus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad skyrė „daug laiko“ spausti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui dėl numanomo Maskvos kišosi į Amerikos rinkimus per pirmadienį Helsinkyje įvykusias jųdviejų derybas.
„Per šiandienos susitikimą iškėliau klausimą dėl Rusijos kišimosi į mūsų rinkimus. Man atrodė, kad šią žinią geriausiai perduoti asmeniškai“, – D. Trumpas sakė per bendrą spaudos konferenciją.
„Praleidau išties daug laiko apie tai kalbėdamas, ir prezidentas Putinas tikriausiai labai norės tai spręsti – ir labai tvirtai. Jis tuo smarkiai rūpinasi ir turi įdomią idėją“, – pareiškė JAV lyderis, bet daugiau detalių nepateikė.
V. Putinas per spaudos konferenciją anksčiau tvirtino, kad jo šalis niekada nesikišo į JAV rinkimų procesą.
„Ponas Trumpas palietė Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus temą. Turėjai pakartoti, ką esu daug kartų sakęs: kad Rusijos valstybė niekada nesikišo ir neplanuoja kištis į JAV vidaus reikalus“, – sakė Kremliaus vadovas.
Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo šalies vykdomas tyrimas dėl įtariamo Maskvos kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus Jungtinėms Valstijoms yra tikra „katastrofa“.
„Mes surengėme puikią (rinkimų) kampaniją ir todėl aš tapau prezidentu“, - stovėdamas šalia V. Putino pareiškė D. Trumpas. Jis kategoriškai paneigė, kad įtariami Rusijos kibernetiniai įsilaužimai ir propaganda padėjo jam nugalėti Hillary Clintonn 2016 metų prezidento rinkimuose.
V. Putinas savo ruožtu pasiūlė galimybė JAV prokurorams pateikti prašymą apklausti kišimusi į rinkimus kaltinamus Rusijos piliečius.
„Jis gali atsiųsti mums prašymą apklausti asmenis, kuriuos jis įtaria“, – pareiškė Kremliaus vadovas, turėdamas omenyje tyrimą vykdantį JAV specialųjį prokurorą Robertą Muellerį.
V. Putinas taip pat pripažino norėjęs, kad 2016-ųjų rinkimus laimėtų D. Trumpas, nes jis žadėjo siekti pagerinti abiejų šalių santykius.
„Taip, norėjau, kad jis laimėtų, nes jis kalbėjo apie Rusijos ir Amerikos santykių normalizavimą“, – sakė Rusijos lyderis.
Praėjusią savaitę R. Muelleris apkaltino 12 Rusijos žvalgybos pareigūnų dėl įsilaužimo į D. Trumpo varžovės 2016 metų rinkimuose H. Clinton ir jos Demokratų partijos kompiuterių serverius, o tada nutekinus privačius elektroninius laiškus siekiant pakenkti jos kampanijai.
D. Trumpas įnirtingai neigia, kad jo kampanija buvo slapta susimokiusi su Rusija, ir smerkia šį specialų tyrimą kaip „raganų medžioklę“, kurią esą skatina jo priešai, norėdami pakirsti jo pergalės teisėtumą.
