O. Scholzas apie tai prakalbo sulaukęs kritikos dėl Vokietijos inicijuoto pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Ukraina gali mumis pasikliauti“ ir „joks sprendimas nebus priimtas už Ukrainos nugaros“, sakė kancleris Berlyno oro uoste prieš išskrisdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Rio de Žaneire.
Kyjive pasipiktinimą sukėlė tai, kad Vokietijos kancleris O. Scholzas, nepaisydamas Ukrainos prieštaravimų, penktadienį inicijavo pokalbį su V. Putinu. Tai buvo pirmasis Rusijos vadovo pokalbis telefonu su kuriuo nors svarbiu Vakarų lyderiu per beveik dvejus metus.
Vokiečių kancleris, sulaukęs kritikos, stengėsi ginti sprendimą surengti pokalbį.
„Buvo svarbu jam pasakyti, kad (V. Putinas) neturi tikėtis, jog Vokietijos, Europos ir daugelio kitų pasaulio šalių parama Ukrainai susilpnės“, – pridūrė O. Scholzas.
Jis teigė, kad jo pokalbis su V. Putinu leido jam „pastebėti, kad Rusijos prezidentas nelabai pakeitė savo nuomonę dėl šio karo, o tai nėra gera žinia“.
Sekmadienį Rusijai surengus masinę oro ataką visoje Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pavadino tai Rusijos „tikruoju atsaku“ Vakarų lyderiams, kurie siekė užmegzti ryšius su V. Putinu.
„Tai karo nusikaltėlio Putino tikrasis atsakas visiems, kurie neseniai jam skambino ir jį aplankė“, – sakė A. Sybiha.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį pareiškė, kad telefono skambučiai nesustabdys Rusijos karo Ukrainoje.
Taip jis kalbėjo praėjus dviem dienoms po to, kai Vokietijos kancleris O. Scholzas telefonu susisiekė su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
„Niekas nesustabdys Putino telefono skambučiais. Praėjusios nakties išpuolis, vienas didžiausių šiame kare, įrodė, kad telefoninė diplomatija negali pakeisti realios visų Vakarų paramos Ukrainai“, – rašė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“.
Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen sekmadienį paragino Europos lyderius susilaikyti nuo reikalų su Maskva karo Ukrainoje tema, praneša naujienų agentūra dpa.
E. Valtonen Vokietijos transliuotojui ARD sakė, kad svarbiausia vengti „varžytuvių dėl Kremliaus dėmesio“.
Pasak jos, Europos lyderių skambučiai V. Putinui – nepaisant to, ar tai būtų koordinuoti veiksmai ar ne – neduos rezultatų.
E. Valtonen pridėjo, kad veiksmus reikia koordinuoti ne tik su JAV, bet visų pirma su Ukraina.
Londonas: rusų pajėgos pradėjo intensyvesnį strategiškai svarbaus Kupiansko miesto puolimą
Rusijos pajėgos didina spaudimą šiaurės rytų Ukrainoje esančio Kupiansko – svarbaus ukrainiečių pajėgų transporto ir logistikos mazgo – kryptimi, sekmadienį paskelbtoje naujausioje informacijoje apie karą pranešė britų gynybos ministerija.
Praėjusią savaitę rusų pajėgos „greičiausiai mėgino įsiveržti į Kupianską iš [šiaurės rytų]“, teigiama pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad ukrainiečiai pranešė apie keturias viena po kitos įvykdytas rusų atakas.
Pietuose rusų pajėgos pasiekė Oskilo upę ir atkirto ukrainiečių linijas rytiniame upės krante, nurodė ministerija.
„Rusų pleištas į pietus nuo Kupiansko pamažu didėjo, Rusijai mėginant didinti spaudimą ir intensyviau pulti šioje zonoje esančias Ukrainos pajėgas“, – rašoma pranešime.
Kupianskas yra strategiškai svarbus geležinkelio mazgas. Po to, kai rusų pajėgos 2022 m. vasarį prasidėjus invazijai jį užėmė, ukrainiečiai tų pačių metų rugsėjį jį vėl susigrąžino.
Manoma, kad iki karo 27 000 gyventojų turėjusiame mieste šiuo metu yra maždaug 4 000 civilių, teigiama britų ataskaitoje. Ukrainos valdžia spalio 15 d. davė nurodymą miestą evakuoti.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija reguliariai skelbia naujausius duomenis apie karą Ukrainoje. Maskva tokius pranešimus vadina antirusiška propaganda.