Anksčiau ketvirtadienį baigdamas kontroversijos temdytą vizitą Čilėje pontifikas akcentavo pažeidžiamų imigrantų padėtį, tačiau taip pat išreiškė tvirtą palaikymą vienam vyskupui, kaltinamam slėpus, kad kitas kunigas seksualiai išnaudojo nepilnamečius.
Popiežius Čilės šiaurėje esančiame Ikikės regione, kuris, pasak jo, yra „svajonių žemė“ daugybei žmonių, užsipuolė prekeivius žmonėmis ir kitus asmenis, siekiančius pasinaudoti bejėgiais imigrantais.
„Atkreipkime dėmesį į tuos, kurie pelnosi iš daugelio imigrantų, nemokančių kalbos ar neturinčių „tvarkingų“ dokumentų, ... statuso“, – spalvingai maždaug 50 tūkst. žmonių miniai per mišias Ikikės Lobito paplūdimyje sakė Pranciškus.
Oro bendrovės „Latam“ lėktuvas, kuriuo į Peru skrido popiežius, 16 val. 30 min. vietos (23 val. 30 min. Lietuvos) laiku nutūpė Limoje. Pranciškų pasitiko prezidentas Pedro Pablo Kuczynski (Pedras Pablas Kučynskis) ir jo žmona amerikietė Nancy Lange (Nensi Landž), pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai.
Antroji ir paskutinė savaitę truksiančios pontifiko kelionės Pietų Amerikoje dalis taip pat apims apsilankymus Truchiljyje ir Puerto Maldonade, kur jį pasveikins maždaug 3,5 tūkst. indėnų iš Peru ir kaimyninių Brazilijos ir Bolivijos.
81 metų popiežius nuo pat savo vizito pradžios pirmadienį susiduria su opiais klausimais. Jis atsiprašė nuo kunigų seksualinio išnaudojimo nukentėjusių žmonių, meldėsi su Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) diktatūros brutalumą išgyvenusiais žmonėmis ir ragino ginti persekiojamų Čilės indėnų bendruomenių teises.
Prieštaringai vertinamas vyskupas
Seksualinio išnaudojimo klausimas persekiojo jį kone iki ketvirtadienio mišių altoriaus.
Išlipęs iš „papamobilio“ ir kalbėdamasis su žurnalistais, Pranciškus iškart surimtėjo sulaukęs klausimų apie jo paramą prieštaringai vertinamam vyskupui Juanui Barrosui (Chuanui Barosui). Šį vyskupą popiežius paskyrė 2015 metais, nepaisydamas jam metamų kaltinimų, kad jis dangstė kitą, nepilnamečius berniukus išnaudojusį kunigą.
„Kai man bus pateikti įrodymai prieš vyskupą Barrosą (Barosą), tada apie tai kalbėsiu“, – pažymėjo popiežius, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie 61-erių vyskupą.
„Nėra nė vieno įrodymo prieš jį. Viskas yra šmeižtas. Ar tai aišku?“ – pasakė popiežius ir nuėjo rengtis mišioms.
Vyskupas J. Barrosas dalyvavo milžiniškose mišiose Lobito paplūdimyje netoli Ikikės miesto, kartu su šimtais kitų vyskupų ir dvasininkų. J. Barrosas dalyvavo ir abejose ankstesnėse popiežiaus mišiose po atviru dangumi, taip pat – jo susitikime su dvasininkais Santjago katedroje.
Likus kelioms dienoms iki popiežiaus vizito, JAV įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Bishop Accountability“ („Vyskupų atskaitomybė“) paviešino, kad Čilėje nuo 2000 metų beveik 80 Katalikų Bažnyčios dvasininkų buvo apkaltinti seksualiai išnaudoję vaikus.
Vietos katalikų grupės J. Barroso pietinėje Osorno vyskupijoje reikalauja, kad Pranciškus nušalintų vyskupą dėl jo ryšių su vienu iš garsiausių kunigų pedofilų Fernando Karadima (Fernandu Karadima).
Buvęs meksikiečių kunigas, aktyvistas Alberto Athie (Albertas Atijė) sakė, kad J. Barrosą dangstymu kaltinantys nukentėjusieji norėjo liudyti Vatikanui, bet niekada nebuvo pakviesti.
„Popiežiui neužtenka paprašyti atleidimo Čilėje, jei jis neketina išklausyti aukų“, – sakė A. Athie, dirbantis organizacijoje „Tinklas lytinio išnaudojimo aukų teisėms ginti“.
Kelionės metu popiežius privačiai susitiko su grupele žmonių, patyrusių kunigų seksualinį išnaudojimą. Po susitikimo jis viešai paprašė atleidimo.
Svajonių žemė
Pranciškaus vizitą Čilėje lydėjo demonstracijos prieš lytinio išnaudojimo skandalus ir išpuoliai prieš bažnyčias.
Trečiadienį jis aukojo mišias neramiame pietiniame regione ir smerkė smurto vartojimą kovojant už indėnų teises. Kelios valandos prieš tai Koljipuljo mieste buvo padegta viena nebeveikianti katalikų bažnyčia ir šalia jos buvusi mokykla.
Be to, popiežiaus vizito metu buvo padegti trys sraigtasparniai, o per pastarąsias dešimt dienų Molotovo kokteiliais buvo apmėtyta mažiausiai 10 bažnyčių. Daugiausiai tokių incidentų buvo Araukanijos regione, kur gyvena mapučių genties žmonės, protestuojantys prieš jų protėvių žemių užgrobimą ir kovojantys už savo kalbos bei kultūros pripažinimą.
Valstybė ilgą laiką buvo kaltinama mapučių persekiojimu. Prieš šimtus metų šie indėnai kontroliavo didžiulius Čilės plotus, o dabar yra atsidūrę visuomenės pakraštyje.
Tačiau Ikikėje, esančioje 1,8 tūkst. km į šiaurę nuo sostinės Santjago, entuziastingi tikintieji per naktį stovyklavo ant smėlio ir laukė paskutinių popiežiaus mišių Čilėje.
Savo homilijoje Pranciškus ragino žmones nebijoti kalbėti apie neteisingą elgesį su imigrantais, jei pastebi tokių dalykų.
„Ši žemė yra svajonių žemė, bet stenkimės užtikrinti, kad tai taip pat ir toliau būtų svetinga žemė“, – sakė Pranciškus.
Į Ikikę, kurioje veikia laisvasis uostas ir daug pramonės įmonių, plūdo daugybė nelegalių imigrantų iš skurdesnių Čilės kaimynių. Šie atvykėliai daug prisidėjo prie ekonomikos pakilimo.
„Pranciškaus žodžiai už čia gyvenančius užsieniečius yra reikalingi, skirtumus reikia gerbti“, – sakė 22 metų Monserrat Caballero (Monserat Kabaljero) iš Ekvadoro.
„Nuostabu būti čia ir Pranciškuje rasti stiprybės ištverti. Sunku, kai jaučiu abejingumą arba kai durys užtrenkiamos todėl, kad esu iš Bolivijos“, – pritarė 31 metų Claudia Escalera.
