Pagal tris iš eilės programas, kurios buvo pradėtos įgyvendinti 2010, 2012 ir 2015 metais, Europos Sąjunga (ES), Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skolų slegiamai Graikijai paskolino iš viso 289 mlrd. eurų.
Ekonominės reformos, kurių kreditoriai pareikalavo mainais už šias lėšas, parklupdė šalį – per aštuonerius metus jos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo ketvirtadaliu, o nedarbo lygis buvo viršijęs 27 procentus.
Tačiau dabar Graikijos ekonomika vėl ėmė augti, jos kadaise didžiulį biudžeto deficitą pakeitė nemažas perteklius, o nedarbo lygis smuko žemiau 20 proc., sako pareigūnai.
„Pirmą kartą nuo 2010 metų pradžios Graikija gali stovėti ant savo kojų. Tai tapo įmanoma dėl neįtikėtinų Graikijos žmonių pastangų, gero bendradarbiavimo su dabartine Graikijos vyriausybe ir Europos partnerių paramos teikiant paskolas ir palengvinant skolų grąžinimo sąlygas“, – pareiškė Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valdybos pirmininkas Mario Centeno.
„Tam prireikė kur kas daugiau laiko negu tikėtasi, tačiau tikiu, kad jau pasiekėme tą tašką“, – pridūrė jis. Tačiau Graikijos namų ūkiai ir toliau jaučia nepopuliarių griežto taupymo priemonių poveikį.
„Tikroji padėtis vietoje tebėra sudėtinga. Griežto taupymo laikas baigėsi, tačiau programos užbaigimas nereiškia, jog baigiasi ir reformų įgyvendinimo kelias“, – savaitgalį pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Pierre Moscovici.
Jokio atsitraukimo nuo to, kas sutarta
P. Moscovici nuomonei pritaria ir Graikijos centrinio banko vadovas Yannis Stournaras. „Graikijos vis dar laukia ilgas kelias“, – pareiškė jis sekmadienį interviu laikraščiui „Kathimerini“.
Jis įspėjo, jog tuo atveju, jeigu Graikija „dabar arba ateityje“ nukryps „nuo to, dėl ko mes esame sutarę, rinkos mus apleis ir mes negalėsime prie grąžinimo termino artėjančių paskolų refinansuoti tvarios skolos sąlygomis“.
Centrinio banko vadovas taip pat pripažino nerimaująs, jog „dėl didelių tarptautinių ekonominių neramumų, ar tai vyktų kaimyninėje Italijoje ar Turkijoje, arba pasaulio ekonomikoje, mums gali būti sunku skolintis rinkose“.
Graikijos vyriausybė skaičiuoja, kad jos finansavimo poreikiai dabar yra aprūpinti iki 2022 metų pabaigos, o tai atveria galimybių įgyvendinti jos grįžimo į kapitalo rinkas planą.
Ministras pirmininkas Alexis Tsipras (Aleksis Cipras), kuris apie pagalbos programų pabaigą rengiasi antradienį paskelbti per televiziją, birželį pareiškė, kad, euro zonos ministrams sutarus užbaigti paskutinę pagalbos programą, Graikija galės pradėti sutelkti dėmesį į „socialinę padėtį“.
„Dabar turime galimybę įgyvendinti tikslines lengvatas, įgyvendinti mokesčių sumažinimą 2019 metais ir remti socialinę padėtį bei socialinę apsaugą“, – pareiškė jis.
Nors šalis pasiekė biudžeto perteklių, kuris, neįskaitant išlaidų skolų grąžinimui, 2016 ir 2017 metais sudarė apie 4 proc. BVP, išlaidų socialinei apsaugai srityje jos rankos tebėra surištos.
Graikija jau priėmė įstatymus dėl naujų reformų, kurios bus įgyvendintos 2019 ir 2020 metais, ir jai dar kelerius metus bus taikoma priežiūra.
„Pančių dar neatsikratyta“
Nors ekonominiai rodikliai gerėja, tai kasdieniam graikų gyvenimui dar nedaro apčiuopiamo poveikio. „Pagalbos programų era baigėsi, bet pančių mes dar neatsikratėme ir tebesame dusinami“, – sekmadienį parašė opoziciją palaikantis laikraštis „To Vima“.
Ekonomikos profesorius Nikos Vettas (Nikas Vetas) mano, jog yra „privaloma“ ateinančiais metais užtikrinti „labai stiprų augimą“. Priešingu atveju „namų ūkiai, kurie dėl iš viso dešimties recesijos metų yra labai nusilpę, ir toliau kentės“.
Tačiau tarptautinėje bendruomenėje Graikija jau įgijo tam tikrą pasitikėjimą. „Įsipareigojimai, kuriuos Graikija prisiėmė dėl ateities, yra aiškūs. Neabejoju, kad jų bus laikomasi“, – laikraščiui „To Vima“ sekmadienį pareiškė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire ir pabrėžė, kad šalies pasitraukimas iš pagalbos programos yra „didžiulė sėkmė“.
