Belgijos politikai šeštadienį susitarė dėl kitų metų biudžeto, užbaigdami 19 mėnesių trukusią aklavietę, neleidusią sudaryti stabilios vyriausybės.
„Susitarimas pasiektas“, – teigė prancūzakalbių socialistų, vienos iš šešių partijų, bandančių suderinti karpomas išlaidas ir didėjančius mokesčius, atstovas.
Susitarimas, pasiektas po 17 valandų trukusių derybų, atveria kelią suformuoti naują vyriausybę. Iki šiol šalį 19 mėnesių valdė laikinasis ministrų kabinetas.
Dėl biudžeto susitarti partijas paskatino ir reitingų agentūros „ Standard and Poor's“ penktadienio sprendimas vienu laipteliu – iki AA – sumažinti šalies reitingą bei noras išvengti Europos Sąjungos baudų.
Šalies skolos dabar siekia maždaug vienerių metų BVP, o prasidėjus recesijai tai gali sutraiškyti šalį. Tad pasitraukiantis premjeras Yvesas Leterme leido aiškiai suprasti besibaiminantis kritimo, kai pirmadienį atsidarys biržos, jei nebus sutarta dėl tolimesnio kelio.
„Net ir aklam aišku, kad turime pasiųsti labai aiškų signalą, pageidautina, prieš atsidarant biržoms“, – interviu tiesioginiame televizijos eteryje kalbėjo Y. Leterme'as.
Partijos tusėjo susitarti, kaip kitąmet biudžeto deficitą sumažinti 11,3 mlrd. eurų, o iki 2015 metų – 20 mlrd. eurų.
Ultimatumas paskelbtas praėjus keletui dienų, kai tikėtinas Y. Leterme'o įpėdinis, Elio Di Rupo, Belgijos karaliui įteikė atsistatydinimo pareiškimą, taip ir nesugebėjęs pasiekti, kad šešios partijos susitartų dėl biudžeto ir šalis išvengtų Europos Sąjungos sankcijų.
Albertas II jo pareiškimo nepatenkino ir pavedė E. Di Rupo dirbti toliau.
Vis labiau auga nerimas, kad euro valiuta, nesiėmus radikalių veiksmų, artėja prie žlugimo.
„Valdžios gebėjimas reaguoti į potencialų ekonominį spaudimą iš vidaus ir išorės, mūsų nuomone, ribojamos besikartojančio nesugebėjimo suformuoti naują vyriausybę“, – pranešime pažymėjo „S&P“.
Išgelbėjus Graikiją, Portugaliją ir Airiją, o Ispanijoje ir Prancūzijoje augant įtampai, tai buvo dar viena bloga žinia Europos vadovams, vis nesulaukiantiems Europos centrinio banko sprendimo padidinti didžiulę finansinę pagalbą.
Europos Komisija pakartotinai paragino Belgiją deficitą 2012 metais sumažinti žemiau 3 proc. BVP ribos, arba jai grės pusės milijardo eurų bauda.
Finansų ministras Didier Reyndersas dėl reitingų sumažinimo apkaltino „pasaulinį pasitikėjimo euro zonos viešaisiais finansais mažėjimą“, tvirtindamas, kad Belgijos kreditingumas ir toliau išlieka „vienas stipriausių Europoje“.
Analitikai teigia, kad ši žinia reikšminga ir kitais aspektais.
„Belgija yra simbolinė riba tarp euro zonos periferijos ir jos branduolio, taigi tai signalas, kad krizė lėtai, bet neabejotinai smogia Europos širdžiai“, – teigė ekspertas Sony Kapooras.
