Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas atlaikė įnirtingas euroskeptikų atakas ir galės vadovauti ministrų kabinetui, kai jo šalis sausio 1 dieną perims pirmininkavimą ES.
Euroskeptikai pralaimėjo
Premjero likimas savaitgalį buvo sprendžiamas per valdančiosios Pilietinės demokratijos partijos (PDP) suvažiavimą. M. Topolanekas vis dėlto sugebėjo dar kartą laimėti partijos pirmininko rinkimus.
Ši premjero pergalė padės išsaugoti šalį valdančią trapią mažumos koalicijos vyriausybę. Tai taip pat galima vertinti kaip skaudų euroskeptiškai nusiteikusio dešiniojo PDP sparno, siekusio, kad šalies parlamentas neratifikuotų ES Lisabonos sutarties, pralaimėjimą.
Nerado alternatyvų
Vienas didžiausių pastarojo meto smūgių M. Topolaneko pozicijoms buvo triuškinantis PDP pralaimėjimas per šių metų spalio mėnesį vykusius savivaldos rinkimus. Nors rinkimus laimėjo kairioji opozicija, M. Topolanekas sugebėjo nuraminti savo partijos narius, vis dar nematančius alternatyvos jo vadovaujamai mažumos vyriausybei.
Pagrindinis M. Topolaneko varžovas - Prahos meras Pavelas Bemas planavo visą atsakomybę dėl vyriausybės veiklos užkrauti PDP, tačiau ši idėja plataus partijos kolegų palaikymo nesulaukė.
Menkai tikėtina, kad Čekijos parlamentas paremtų vien PDP suformuotą vyriausybę, jeigu nepavyktų pasiekti susitarimo su įtakingiausia opozicijas jėga - socialdemokratais. Pastarieji reikalauja pirmalaikių rinkimų jau kitais metais, o ne 2010-aisiais, kaip numatyta, ir šį savo reikalavimą nurodo kaip bet kokio susitarimo sąlygą.
M. Topolanekas per partijos suvažiavimą gavo 284 balsus, o P. Bemas - 162 balsus. Po balsavimo premjeras ragino susivienyti, kad būtų išvengta politinių praradimų: „Turime užglaistyti įtrūkimus, kurie vakar atrodė gilūs ir neperžengiami“.
Gresia skilimas
Kai kurie analitikai yra sakę, jog kai kurie nepatenkinti M. Topolaneko varžovai gali atsiskirti nuo partijos parlamentinės frakcijos. Ši grėsmė yra gana reali - vyriausybę palaikanti stovykla nuo 200 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose jau dabar yra sumažėjusi iki 96 vietų.
Vienas garsiausiai nepasitenkinimą reiškiančių PDP narių - šalies prezidentas Vaclavas Klausas. Šeštadienį šalies sostinėje Prahoje, prieš prasidedant PDP suvažiavimui, V. Klausas paskelbė apie savo pasitraukimą iš partijos garbės pirmininko pareigų. Skelbiama priežastis - nesutarimas dėl vykdomos politikos.
V. Klausas vadovavo PDP nuo jos įkūrimo 1991-aisiais iki 2002 metų. Šalies prezidentu jis tapo 2003 metais.
