73-ejų buvęs užsienio reikalų ministras, neseniai ėjęs Europos Sąjungos (ES) derybininko dėl „Brexito“ pareigas, yra vyriausias premjeras šiuolaikinės Prancūzijos istorijoje.
Perėmęs postą iš 35 metų centristo Gabrielio Attalio , kuris buvo jauniausias ir pirmasis šalies atvirai homoseksualus premjeras, M. Barnier pažadėjo nuolankiai imtis naujų pareigų.
Jis tvirtino, kad jo prioritetai yra švietimas, saugumas ir „imigracijos kontrolė“, ir teigė, kad nebijos sakyti tiesos apie šalies „finansinę skolą“, tačiau taip pat žadėjo pokyčius.
Prezidentas Emmanuelis Macronas paskyrė M. Barnier ministru pirmininku po ilgas savaites trukusios aklavietės vidury olimpinės karštinės po to, kai jo centristų aljansas per pirmalaikius rinkimus prarado santykinę daugumą parlamente.
E. Macronas prisiėmė riziką birželį paleisti parlamentą ir surengti balsavimą po to, kai kraštutiniai dešinieji Europos Parlamento (EP) rinkimuose įveikė jo aljansą.
Rinkimuose Prancūzijoje kairiųjų aljansas tapo didžiausia šalies politine jėga, tačiau nesurinko pakankamai vietų, kad gautų bendrą daugumą.
Prieš imigraciją nusiteikęs kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN), priklausantis Marine Le Pen, tapo didžiausia partija antros pagal dydį ES ekonomikos žemesniuosiuose rūmuose ir turi daugiausia balsų bet kokio pasitikėjimo votumo atveju. Po RN daugiausia vietų turi E. Macrono centristų frakcija.
M. Le Pen, kuri parlamente vadovauja RN įstatymų leidėjams, pareiškė, kad jos partija nedalyvaus naujajame ministrų kabinete, tačiau lauks pirmosios M. Barnier politinės kalbos parlamente, kad nuspręstų, ar jį palaikyti, ar ne.
Kritikai sako, kad E. Macronas faktiškai padarė M. Le Pen situacijos valdove, nors ilgą laiką stengėsi užkirsti kelią kraštutinių dešiniųjų įtakai.
„Išduoti“ prancūzai
Ypač kairieji pasipiktino M. Barnier paskyrimu premjeru ir tikriausiai sieks jį nuversti žemuosiuose rūmuose.
„Esu labai pasipiktinusi, kaip ir milijonai Prancūzijos rinkėjų, kurie, manau, jaučiasi išduoti“, – transliuotojui RTL sakė Lucie Castets (Liusi Kastė), 37 metų ekonomistė, kurią kairieji norėjo matyti premjere.
„Prezidentas save stato į bendrabūvį su „Nacionaliniu sambūriu“, – teigė ji, žadėdama inicijuoti procedūrą dėl nepasitikėjimo M. Barnier.
Dienraštis „Le Monde“ apibūdino M. Barnier kaip „RN stebimą ministrą pirmininką“. Kairiosios pakraipos dienraštis „Liberation“ pirmajame puslapyje įdėjo M. Barnier nuotrauką su antspaudu: „Patvirtino Marine Le Pen.“
Penktadienį M. Barnier turėjo susitikti su G. Attaliu, kuris tebėra prezidento centristinės frakcijos „Kartu už Respubliką“ (EPR) parlamente lyderis, o po to – su savo Respublikonų partijos (LR) lyderiais ir aptarti naujo kabineto sudėtį, teigė jo padėjėjai.
Po to turėtų įvykti susitikimai su kairiųjų politikais, griežtai kairiąja partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) ir RN, nurodė padėjėjai.
„Jis nori turėti solidžius, kompetentingus ir veiksmingus ministrus“, – sakė vienas iš jo padėjėjų, pridurdamas, kad jis „turės laisvę pasirinkti“ juos.
