Pirmoji valstybė, pardavusi Iranui branduolinių technologijų, buvo JAV. Prezidentas Dwightas Eisenhoweris branduolinį reaktorių Iranui pardavė remdamasis programa „Atomai už taiką“. Tiesa, net ir tuomet JAV nerimavo, kas nutiks, jei disidentams pavyks nuversti Vašingtono remiamą šacho režimą.
5 megavatų galios lengvojo vandens reaktorių JAV, remdamasi D. Eisenhowerio pradėta programa „Atomai už taiką“ pardavė dar 1967 metais. Šis reaktorius, įkurdintas Teherano priemiestyje, tapo visos Irano branduolinės programos pamatu. Šis reaktorius net ir šiandien išlieka ginčų dėl Teherano vykdomos branduolinės programos epicentre.
Iranas aiškina, kad jam reikia daugiau kuro reaktoriui, kuris, kaip teigiama, yra naudojamas baziniams tyrimams ir medicininių izotopų gamybai. Teherano Tyrimų reaktorius yra varomas uranu, kuris yra labiau prisodrintas nei dabar Natanzo reaktoriuje gaminamas uranas.
Dabar Iranas, kaip pranešama, sutiko išsiųsti į užsienį, veikiausiai į Rusiją, didžiąją dalį šalyje pagaminto mažai prisodrinto urano. Užsienyje uranas bus sodrinamas toliau ir po to grąžinamas Iranui. Toks susitarimas pasiektas per praėjusią savaitę vykusias Irano derybas su šešiomis tarptautinės bendruomenės atstovėmis.
Tokiu atveju Iranas į užsienį veikiausiai išsiųstų apie du trečdalius šalyje esančio mažai prisodrinto urano.
Šachas 1967 metais buvo tvirtas JAV sąjungininkas. Tačiau net ir tuomet Vašingtonas dvejojo, ar verta parduoti Iranui branduolinį reaktorių. Buvo baiminamasi, kad, gavęs reaktorių, Iranas pradės vystyti branduolinę programą, kurią apvainikuose branduolinio ginklo sukūrimas.
1974 metais rengtas Gynybos departamento memorandumas, kuris neseniai buvo išslaptintas ir paskelbtas internetiniame Nacionalinio saugumo arcgyve, pažymėjo, kad stabilumas Irane iš esmės priklauso išimtinai nuo šacho asmenybės. Memorandume teigta, kad tokiu atveju, jei šacho režimas bus nuverstas, tai vietiniai disidentai ar užsienio teroristai lengvai galėtų pagrobti specialias branduolines medžiagas ir vėliau jas panaudoti gaminant branduolinį ginklą.
Memorandume rašoma, kad per ateinančius kelis dešimtmečius Iranas planavo įsigyti dar iki 20 didelių branduolinių reaktorių. Šie reaktoriai būtų buvę pajėgus pagaminti užtektinai urano branduolinei bombai.
„Agresyvus šacho įpėdinis gali manyti, kad branduoliniai ginklai yra galutinis tikslas, kurio reikia siekiant įtvirtinti visišką Irano karinį dominavimą regione“ - rašoma memorandume.
1978 metais JAV prezidentas Jimmy Carteris jau buvo sudaręs su šachu susitarimą, pagal kurį Vašingtonas Teheranui būtų pardavusios 8 JAV pagamintus lengvojo vandens reaktorius. Šiam susitarimui teturėjo pritarti Kongresas. Tačiau po metų per revoliuciją šachas buvo nuverstas ir susitarimas žlugo.
