„Ši kova nuspręs, ar Graikija lieka Europoje“, – sakė A.Samaras prezidentui Karolui Papulijui (Karolos Papoulias), prašydamas paleisti parlamentą prieš rinkimus sausio 25 dieną.
Būsimi rinkimai jau krėtė rinkas ir gali atgaivinti nuogąstavimus dėl šios šalies ateities euro zonoje.
Jie buvo sušaukti pirmadienį, parlamentarams iš trečio bandymo nesugebėjus išrinkti žmogaus, kuris prezidento poste pakeistų 85 metų K.Papuliją. Jo penkerių metų kadencija baigsis kovo mėnesį.
Praėję rinkimai įstūmė Graikiją į savaites trukusią politinę nežinomybę ir nuogąstaujama, kad toks scenarijus gali pasikartoti kitą mėnesį, nes vyksta labai atkaklios varžybos tarp A.Samaro konservatyvios „Naujosios demokratijos“ ir radikalių kairiųjų „Syriza“, kuri nepritaria taupymo priemonėms.
„Per precedento neturintį posūkį naujasis parlamentas galėtų išrinkti prezidentą ir vėl būti paleistas naujiems rinkimams (iš karto po to), jei nebus galima suformuoti vyriausybės“, – antradienį rašė liberalus dienraštis „Kathimerini“.
„Rinkimai, kurių niekas nenorėjo, surengti tvyrant netikrumo atmosferai“, – rašė centro kairės dienraštis „Ta Nea“.
Partijos „Syriza“ dienraštis „Avgi“ rašė, kad kairiųjų vyriausybė suteiktų „viltį Europos liaudims ir košmarus jas engiantiems elitams“.
„Syriza“ atmetė perspėjimus, kad jos rinkimų programa gali sukrėsti rinkas, bet kelios valandos po to, kai pirmadienį buvo sušaukti nauji rinkimai, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė, kad sustabdo tolesnį finansinės pagalbos dalių išmokėjimą Graikijai kol bus suformuota nauja vyriausybė.
Graikijos parlamentui nepavyko išrinkti prezidento, bus rengiami pirmalaikiai rinkimai
Graikijos parlamentui pirmadienį nepavyko trečiuoju, paskutiniu mėginimu išrinkti prezidento, todėl šalyje jau kitą mėnesį bus surengti pirmalaikiai visuotiniai rinkimai, galintys atvesti į valdžią radikalius kairiuosius.
Kaip praneša naujienų agentūra AFP, vyriausybės kandidatui, buvusiam Europos Sąjungos aplinkos komisarui Stavrui Dimui (Stavros Dimas) per lemiamą rinkimų ratą nepavyko užsitikrinti būtinų 180 balsų, todėl pagal konstituciją per artimiausias dešimt dienų parlamentas turi būti paleistas.
Už 73 metų S.Dimą 300 vietų parlamente balsavo 168 įstatymų leidėjai.
Graikijos vyriausybės vadovas Antonis Samaras po balsavimo pranešė, kad pirmalaikiai rinkimai turėtų įvykti sausio 25 dieną.
„Rytoj susitiksiu su prezidentu ir paprašysiu... kad rinkimai būtų surengti kiek įmanoma greičiau, sausio 25-ąją“, - sakė premjeras per televiziją.
Po nesėkmingo balsavimo Graikijos akcijų indeksai nukrito 11 proc., tvyrant susirūpinimui, kad jei pirmalaikius rinkimus, kaip prognozuojama, laimės prieš griežto taupymo politiką pasisakanti kairiųjų radikalų partija „Syriza“, ji gali atšaukti didelę dalį šalyje šiuo metu vykdomų ekonomikos reformų.
Neseniai Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) įspėjo graikus nekeisti politikos kurso ir neatšaukti reformų.
Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas prižiūrėjo dvi tarptautinės finansinės pagalbos Graikijai programas.
Apgailėtina šalies finansų būklė vos nesugriovė euro zonos, tačiau net ir suteikus šaliai 240 mlrd. eurų vertės paramą ir panaikinus didžiąją dalį privačių investuotojų skolų, jos ekonomika dar tik pradeda atsigauti po šešerių metų recesijos.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad A.Samaro konservatyvi partija „Naujoji demokratija“ (ND) pagal populiarumą atsilieka nuo „Syriza“, siekiančios, kad būtų iš naujo tariamasi dėl Graikijai suteiktos finansinės pagalbos sąlygų ir atšauktos tarptautinių skolintojų reikalavimu įvestos nepopuliarios taupymo priemonės.
Vis dėlto laikraščio „Proto Thema“ užsakymu sociologinių tyrimų centro „Alco“ atlikta apklausa parodė, kad „Syriza“ atotrūkis nuo gruodžio pradžioje turėtų 3,6 proc. sumažėjo iki 3,3 proc., o tai leidžia manyti, kad jei būtų rengiami pirmalaikiai rinkimai, partija neužsitikrintų aiškios daugumos, kuri leistų jai vienai suformuoti vyriausybę.
„Syriza“ politinė darbotvarkė paskatino Vokietijos finansų ministrą W.Schaeuble (Volfgangą Šoiblę) šeštadienį įspėti Atėnus, kad bet kokia nauja vyriausybė privalės gerbti savo pirmtakės prisiimtus įsipareigojimus.
Reformos, kurių Graikija ėmėsi spaudžiama tarptautinių skolintojų, pagerino valstybės finansų būklę, tačiau buvo labai skausmingos graikams, nemažai daliai kurių buvo apkarpyti atlyginimai ir socialinės išmokos, o nedarbas perkopė 27 procentus.
„Syriza“, kuri atsisakė balsuoti prezidento rinkimuose siekdama, kad būtų paleistas parlamentas ir rengiami pirmalaikiai rinkimai, nori didinti atlyginimus ir pensijas, sustabdyti atleidimus ir įšaldyti valstybės turto privatizavimą, o tai yra svarbiausi reformų, kurių pareikalavo tarptautiniai skolintojai, elementai.
Graikijai neseniai pavyko užsitikrinti, kad būtų dviem mėnesiams pratęsta Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos paramos programa, kuri turėjo baigtis gruodžio 31 dieną, kad būtų užbaigtas vykdomas finansų auditas, po kurio paaiškės, ar šalis gaus dar maždaug 7 mlrd. eurų paskolų.
ES ragina Graikijos rinkėjus palaikyti ekonomines reformas
Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) pirmadienį paragino Graikijos rinkėjus paremti ekonomines reformas, šaliai laukiant kitą mėnesį įvyksiančių pirmalaikių rinkimų, kuriuos gali laimėti prieš griežtą taupymo politiką pasisakanti partija.
„Tvirtas atsidavimas Europai ir platus graikų rinkėjų bei politikos lyderių palaikymas būtinam augimą skatinančiam reformų procesui yra esminis Graikijai, siekiančiai klestėti euro erdvėje“, – sakoma P.Moscovici pareiškime.
„Per šį demokratinį procesą Graikijos žmonės dar kartą nulems savo ateitį“, – nurodoma jame.
Graikijoje, kurios finansų krizė 2012 metais vos nesužlugdė visos euro zonos, pirmalaikiai visuotiniai rinkimai turėtų įvykti sausio 25 dieną. Jų prireikė, pirmadienį parlamentui trečią kartą nepatvirtinus premjero Antonio Samaro siūlomos prezidento kandidatūros.
Visuomenės nuomonės apklausose pirmaujanti kairiųjų radikalų partija „Syriza“ grasina iš naujo derėtis dėl Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos sąlygų, jeigu laimėtų rinkimus. Tokia perspektyva sukrėtė Briuselį ir finansų rinkas.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) neseniai perspėjo Graikiją dėl galimų „neteisingų rinkimų rezultatų“ ir galimybės, kad valdžią perims „ekstremalios jėgos“.
Tačiau pasak jo kritikų, šis EK vadovo pareiškimas prieštarauja visiško neutralumo, kurio ES turėtų laikytis jos narių vidaus politikos atžvilgiu, principams.
P.Moscovici anksčiau šį mėnesį lankėsi Atėnuose, bet nebuvo susitikęs su „Syriza“ lyderiu Aleksiu Cipru (Alexis Tsipras), kadangi, pasak jo, atvyko susitikti su Graikijos vadovais.
Nauja Graikijos krizė iškilo likus kelioms dienoms iki sausio 1-osios, kai Lietuva taps 19-ta euro zonos nare.
Virš ES vykdomosios institucijos Europos Komisijos būstinės Briuselyje pasirodė didžiulis plakatas su užrašu „Sveikiname euro įvedimo proga, Lietuva!“, kurį taip pat puošia lietuviškos euro monetos ir Lietuvos vėliava.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
