J. Bidenas, atvykęs į Europą per savo pirmąją užsienio kelionę tapus valstybės vadovu, per susitikimą su B. Johnsonu turi sutarti dėl 1941-ųjų Atlanto chartijos, kurią pasirašė tuometiniai Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis (Vinstonas Čerčilis) ir JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas (Franklinas Ruzveltas) ir kuri apibrėžė pokario valstybių tarpusavio santykių principus, šiuolaikinės versijos.
„Pasauliui reikia šio susitikimo, – ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje rašė B. Johnsonas. – Atėjo laikas išsklaidyti bet kokį niūrumo jausmą.“
Naujoji chartija „apima mokslą, technologijas ir prekybą“ ir „pabrėžia mūsų bendrą įsipareigojimą NATO“, pridūrė JK premjeras.
Anot žiniasklaidos, nors J. Bidenas nekantrauja patvirtinti senos ir glaudžios partnerystės tarp šalių tvirtumą, jis nurodė amerikiečių diplomatams išsakyti B. Johnsonui aštrios kritikos dėl to, kaip jis tvarkosi su „Brexitu“ ir jo padariniais Šiaurės Airijos taikos procesui.
Britų dienraštis „The Times“ pranešė, kad JAV aukščiausio rango diplomatė Jungtinėje Karalystėje Yael Lempert (Jael Lempert) britų „Brexito“ ministrui Davidui Frostui (Deividui Frostui) pareiškė, kad JK vyriausybė „kursto įtampą Airijoje ir Europoje savo nepritarimu patikroms provincijos uostuose“.
„Brexito“ susitarimo protokole dėl Šiaurės Airijos numatyta uostuose taikyti muitinės kontrolę prekėms, atkeliaujančioms į Šiaurės Airiją iš likusios Britanijos dalies. Tai kursto nepasitenkinimą tarp provincijos junionistų, patikras uostuose laikančių grėsme Šiaurės Airijos, kaip JK dalies, statusui.
Londonas anksčiau šiais metais sustabdė patikras dėl grasinimų uostų darbuotojams. Nesutarimai dėl protokolo britų valdomoje provincijoje išprovokavo rimčiausius pastarųjų metų neramumus ir smurto protrūkį.
Derybos šiam ginčui išspręsti nutrūko nepasiekus susitarimo, ir Europos Sąjunga pagrasino Britanijai imtis atsakomųjų veiksmų, jei ji nevykdys protokolo dėl Šiaurės Airijos nuostatų.
Valstybės departamentas savo ruožtu pareiškė, kad JAV paskatins abi šalis „teikti prioritetą ekonominiam bei politiniam stabilumui Šiaurės Airijoje ir kylančius nesutarimus spręsti derybomis esamų mechanizmų rėmuose“.
„Amerika sugrįžo“
J. Bidenas į savo pirmąją užsienio kelionę kaip JAV vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas leidosi paskelbdamas, kad „Amerika sugrįžo“, ir ragindamas pasaulį bendradarbiauti siekiant atsitiesti po koronaviruso pandemijos ir „perkrauti“ diplomatinius ryšius po jo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo eros.
ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis paragino JAV „žodžius paversti darbais“, sprendžiant nuo D. Trumpo prezidentavimo laikų likusius prekybos ginčus.
Europoje J. Bideno laukia virtinė viršūnių susitikimų su Didžiojo septyneto (G-7), Europos Sąjungos bei NATO partneriais ir pirmoji tiesioginė akistata su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Prezidento lėktuvui dar nenusileidus Anglijoje, jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) kartu skridusiems žurnalistams pranešė, kad J. Bidenas vizitą pradės paskelbdamas žinią apie svarbią dalijimosi vakcinomis nuo pandeminio koronaviruso iniciatyvą.
J. Sullivanas išsamesnės informacijos nepateikė, tačiau JAV žiniasklaida pranešė, kad J. Bideno administracija ketina nupirkti 500 mln. „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių, kurios bus paskirstytos kitoms šalims.
J. Sullivanas sakė, kad šie skiepai bus skirti besivystančioms šalims, o šią JAV vadovaujamą iniciatyvą pavadino „teisingu dalyku“.
Savo ruožtu G-7 turėtų paskelbti bendrą deklaraciją dėl „visapusiško plano, turinčio padėti kiek įmanoma greičiau užbaigti šią pandemiją“, nurodė J. Sullivanas.
Po derybų su britų premjeru J. Bidenas dalyvaus G-7 viršūnių susitikime, kuris vyks nuo penktadienio iki sekmadienio Kornvalyje Pietvakarių Anglijoje.
Viešėdamas Britanijoje demokratas veteranas Vindzoro pilyje susitiks su JK monarche Elizabeth II (Elzbieta II), vėliau skris į Briuselį derybų su NATO ir ES lyderiais, o tada keliaus į Ženevą, kur kitą trečiadienį akis į akį sutiks su V. Putinu.
Pasauliui dar tik pradedant pamažu ropštis iš koronaviruso pandemijos griuvėsių, J. Bidenas savo diplomatiniu maratonu siekia parodyti, kad labai reikalinga JAV lyderystė grįžo.
JAV prezidento lėktuvui nusileidus Mildenholo karinių oro pajėgų bazėje Rytų Anglijoje, J. Bidenas sakė, kad pasaulis „visiškai pasikeitė“, tačiau pridūrė, jog „mes aiškiai parodysime, kad Jungtinės Valstijos sugrįžo, ir pasaulio demokratijos stovi petys į petį, siekdamos atremti sunkiausius iššūkius“.
J. Bideno komentarai rodo Vašingtono sugrįžimą prie JAV tradicinės pasaulėžiūros po ketverių Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo metų, per kuriuos respublikonas nevengė flirtuoti su autokratais ir žodžiui „daugiašališkumas“ suteikė neigiamą konotaciją.
Anot J. Bideno, per susitikimą su V. Putinu jis „praneš jam, ką nori, kad jis žinotų“. Šiuos prezidento žodžius palydėjo audringos bazėje dislokuotų amerikiečių karių ovacijos.
Stabilesni santykiai?
JAV partneriai Europoje, dar neatsigavę po D. Trumpo prezidentavimo sukrėtimų, į J. Bideno pažadus gali žiūrėti kiek skeptiškai.
Praėjusį mėnesį buvo kilusi trintis, kai Vašingtonas blokavo Paryžiaus pastangas Jungtinėse Tautose pasiekti, kad būtų pareikalauta paliaubų tarp Izraelio ir Gazos Ruožą valdančio islamistų judėjimo „Hamas“. Be to, Vašingtonas ilgą laiką buvo kritikuojamas, kad kaupia skiepų nuo COVID-19 atsargas, užuot padėjęs jomis apsirūpinti neturtingoms valstybėms.
J. Bideno Europoje taip pat laukia nelengvos derybos su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), vyksiančios NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.
Neretai su D. Trumpu sutardavusį R. T. Erdoganą supykdė J. Bideno pareiškimai apie apgailėtiną žmogaus teisių padėtį Turkijoje ir jo sprendimas pripažinti genocidu per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijos vykdytas masines armėnų žudynes. Vašingtonas rizikuoja „prarasti brangų draugą“, įspėjo Turkijos vadovas.
Visgi Turkija atlieka labai svarbų strateginį vaidmenį.
A. Blinkenas antradienį Kongrese sakė, kad Turkija „dažnai elgiasi ne taip, kaip derėtų NATO sąjungininkei“, bet Vašingtonas „suinteresuotas išlaikyti Turkiją tvirtai susietą su Vakarais“.
Lūkesčiai dėl susitikimo su V. Putinu tokie menki, kad netgi sutarimas dėl stabilesnių JAV ir Rusijos santykių jau būtų laikomas sėkme, sakė A. Blinkenas ir kiti Baltųjų rūmų pareigūnai.
Naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) – paskutinio tebegaliojančio ginklų kontrolės pakto tarp buvusių Šaltojo karo varžovių – pratęsimą vasarį Baltieji rūmai laiko pavyzdžiu, kur bendradarbiavimas įmanomas. J. Bidenui taip pat reikia Kremliaus pagalbos siekiant pažangos dėl Irano, palaikančio glaudžius ryšius su Rusija.
Visgi sričių, kuriose tarp šalių tvyro įtampa, sąrašas gerokai ilgesnis.
J. Bidenas kaltina Rusiją dėl plataus masto kibernetinės atakos prieš JAV federalines agentūras ir daugiau kaip 100 įmonių, surengtos pasinaudojant bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis, dėl kišimosi į rinkimus, taip pat dėl prieglobsčio suteikimo kibernetiniams nusikaltėliams, surengusiems išpirkos reikalaujančių virusų (angl. ransomware) atakas prieš svarbų naftos produktų vamzdyną „Colonial“ JAV rytuose ir tarptautinę mėsos perdirbimo milžinę JBS.
J. Bidenas taip pat veikiausiai spaus V. Putiną dėl ginklų žvanginimo prie Ukrainos sienos, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo, taip pat dėl Maskvos paramos Baltarusijos autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, priverstinai nutupdžiusiam Minske iš Atėnų į Vilnių skridusį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinį lainerį ir sulaikiusiam jame buvusį opozicijos tinklaraštininką.
