Estijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams šis sprendimas netaikomas. Asmenys, turintys trečiosios šalies pilietybę ir leidimą gyventi ES valstybėse, gaus teisę be vizų keliauti tik tada, kai Estija prisijungs prie Šengeno sutarties.
Sprendimas sudaro galimybę važinėti be vizų moksleiviams, turintiems trečiosios šalies pilietybę (pavyzdžiui, Rusijos) ir leidimą gyventi ES šalyje (pavyzdžiui, Estijoje).
Per ekskursiją tokių moksleivių grupę turi lydėti mokytojas iš tos pačios mokyklos. Tokiu atveju kelionės be vizų režimas netaikomas asmenims, kurie iš viso neturi jokios pilietybės.
Neapsisprendę dėl pilietybės Baltijos šalių gyventojai gali važinėti be vizų į beveik visas ES šalis. Išimtis yra Britanija ir Airija, kurios nepatvirtino šio sprendimo pataisų.
Politinis sprendimas dėl pilietybės neturinčių asmenų teisės laisvai važinėti po ES šalių teritoriją buvo pasiektas praėjusių metų gruodžio 4 dieną 27 šalių bloko teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje.
Latvijoje ir Estijoje gyvenantiems asmenims, neturintiems pilietybės, įvažiuoti į Norvegiją vizų kol kas reikės, anksčiau pranešė Norvegijos URM.
Nors Norvegija nėra ES narė, ji panaikins vizų režimą ES šalių gyventojams, neturintiems pilietybės, kaip Šengeno sutarties šalis. Pasak Oslo, tam būtina padaryti normatyvinių aktų, susijusių su imigracijos klausimais, pataisas.
Todėl bevizis režimas ES gyventojams, neturintiems pilietybės, įvažiuoti į Norvegiją įsigalios ne sausio 19 dieną, kaip įvažiavimui į ES šalis, o vėliau. Vis dėlto Norvegijos URM viliasi, kad tai įvyks "per trumpą laikotarpį".
Latvijoje pilietybės neturi daugiau nei 400 000 šalies gyventojų. Asmenys be pilietybės Latvijoje sudaro beveik 20 proc. visų šalies gyventojų, kurių yra 2,3 milijono.
Kaimyninėje Estijoje pilietybės neturinčių gyventojų skaičius mažesnis - tokių žmonių yra 120 000, tačiau šalyje iš viso yra tik 1,33 mln. gyventojų, todėl asmenys be pilietybės sudaro didesnę gyventojų dalį negu Latvijoje.
Dauguma dabar Baltijos šalyse gyvenančių žmonių be pilietybės yra asmenys, kurie apsigyveno jose per sovietinę okupaciją, prasidėjusią Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir trukusią iki 1991-ųjų, arba yra sovietinių laikų imigrantų palikuonys.
Šių žmonių perkėlimas į Baltijos šalis buvo dalis rusifikacijos proceso, kurį vykdė Maskva.
Baigiantis sovietų okupacijai rusai sudarė beveik 50 proc. visų Latvijos gyventojų, o Estijoje - 40 procentų.
Ilgainiui santykis šiek tiek pasikeitė - šiuo metu Latvijoje latviai sudaro kiek mažiau nei 60 proc. visų šalies gyventojų. Estijoje, 2006 metų duomenimis, estai sudarė 68 proc. visų gyventojų.
REKLAMA
