Maža to, amerikiečių prestižinis universitetas gali skaičiuoti itin profesionaliai ir skrupulingai, tačiau remtis tenka oficialiais šalių pateikiamais duomenimis. Nėra didelė paslaptis, kad kai kurios šalys iškreipia oficialius koronaviruso duomenis, siekdamos savų tikslų. Tai ganėtinai aiškiai atsispindi statistikoje. Pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Meksikoje oficialių duomenų „nuokrypis“ nuo realių atvejų skaičiaus gali siekti dešimtis procentų.
Tai, kad oficialūs mirčių nuo COVID-19 skaičiai gali drastiškai skirtis nuo realių dar gegužę paskelbė „The Economist“. Buvo paskaičiuota, kad visame pasaulyje pandemijos laikotarpiu „perteklinių mirčių“ skaičius siekia 7-13 milijonų žmonių, tai yra 2-4 kartus daugiau negu oficiali mirtingumo nuo COVID-19 statistika.
Nuokrypio priežastys gali būti ir toli gražu ne konspiracinės – siekiant nuslėpti tikrąjį mirčių skaičių, „gerinant“ statistiką – o paprasčiausiai skirtinga įvairiose šalyse naudojama COVID-19 mirčių skaičiaus skaičiavimo metodika, diagnozavimo problemos.
Tačiau tik dalį „perteklinių mirčių“ galima būtų paaiškinti tuo, kad tai yra nediagnozuotos mirtys nuo viruso, kitoms mirtims paaiškinti mokslininkams ir ekspertams dar reiks daugiau laiko ar duomenų.„eLife Journal“ šių metų birželio pabaigoje paviešintame kelių mokslininkų tyrime patiekiama išsami 103 pasaulio šalių „perteklinių mirčių“ statistika, lyginant pandeminį laikotarpį su 5 ankstesnių metų duomenimis.
„Perteklinis mirtingumas“ – mirčių skaičius, į kurį neįskaičiuojami įprasti valstybėms faktoriai, tokie kaip amžius, smurtinės mirtys, kelių eismo nelaimės ir pan. – dažnai mokslininkų yra dažnai vertinamas kaip objektyvesnis pandemijos sukeltų mirčių rodiklis, rašoma „Euronews“.
Būtent šiuo metodu remiantis buvo nustatytas kitų sudėtingų žmonijos laikmečių, tokių kaip 1665-ųjų maras ar „Ispaniškasis gripas“ 1918-aisiais.
Moksliniame tyrime nebuvo įtrauktos pakankamai duomenų neviešinančios Kinija, Indija ar didžioji dalis Afrikos valstybių, tačiau galima susidaryti gana aiškų vaizdą Europoje.
Penkios šalys Europoje su geriausiais rodikliais
5 ir 6 vietos. Daugelį gali nustebinti, tačiau Vokietijoje yra vienas geriausių „perteklinių mirčių“ rodiklių visoje Europoje. Nepaisant daugelyje šalies regionų taikytos griežtos koronaviruso užkardymo politikos, o gal kaip tik dėl to, pavyko išvengti staigaus mirčių skaičiaus augimo per pastaruosius metus.
Vokietijoje liepos pradžioje buvo užfiksuota apie 92 tūkst. mirčių, o Arielio Karlinsky ir Dmitry Kobako tyrime buvo nustatyta, kad „perteklinių mirčių“ skaičius šalyje sudaro vos 4 proc. Tiek pat mirtingumas išaugo ir Liuksemburge.
4. Suomija
Liepos mėnesio skaičiavimai rodo, kad Suomijoje nuo koronaviruso mirė 984 asmenys. Lyginant su ankstesnių 5 metų vidurkiu aiškėja, kad Suomijoje „papildomai“ mirė vos 410 žmonių, o tai sudaro vos 1 proc. augimą.
2 ir 3 vietos. Danija ir Islandija
Danijoje ir Islandijoje mirtingumas išaugo vos mažiau nei 1 proc. Pirmieji išgarsėjo visoje Europoje savo griežtais ir savalaikiais ribojimais dėl koronaviruso.
1. Norvegija
Dar viena skandinavų šalis penketuke. Viena iš 7 šalių pasaulyje, kurioje tyrimo autoriai pastebėjo mirtingumo mažėjimą pandemijos laikotarpiu. Norvegijoje per pandemiją mirčių sumažėjo 4 proc., lyginant su ankstesniais metais. Tikėtina, kad norvegai ne tik išvengė COVID-19 protrūkių, bet ir saviizoliuodamiesi sumažino kitų kvėpavimo takų ligų perdavimą, kas padėjo sumažinti ir mirtingumą.
Apskritai, skandinavų šalys su pandemija, nepaisant to, kokių priemonių ėmėsi (gal išskyrus Švediją, kurioje pasirinktas kelias faktiškai neriboti visuomeninio gyvenimo galimai nulėmė 10 proc. perteklinį mirtingumą), susitvarkė su pandemija geriau negu Rytų ar Pietų Europos šalys. Tikėtina, kad esminis faktorius čia buvo ne tiek tiesioginis COVID-19 poveikis, kiek be trikdžių veikusi sveikatos apsaugos sistema ir piliečių sąmoningumas.
Europos šalys, kuriose mirtingumas ženkliai išaugo
4, 5 ir 6 vietos. Slovakija, Čekija ir Kosovas
Visose šiose Centrinės Europos šalyse perteklinis mirtingumas siekė net 30 proc. Pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį perteklinių mirčių skaičių Čekijoje ir Slovakijoje buvo nustatytas vienas didžiausių rodiklių pasaulyje (atitinkamai 320 ir 310 šimtui tūkstančių gyventojų).
3. San Marinas
Mikrovalstybėje su 33 tūkst. gyventojų oficialiai buvo užfiksuota vos 90 mirčių nuo COVID-19, tačiau perteklinis mirtingumas išaugo 110 atvejų, o tai reiškia net 42 proc. augimą, lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu.
1 ir 2 vietos. Šiaurės Makedonija ir Albanija
Dvi kaimyninės šalys užfiksavo 43 proc. perteklinių mirčių rodiklį. Oficialiai Albanijoje nuo COVID-19 mirė 2,2 tūkst. žmonių, tačiau per pandemijos metus buvo nustatyta net 9,3 tūkst. perteklinių mirčių. Šiaurės Makedonijoje pandemijos laikotarpiu užfiksuotas vienas didžiausių pasaulyje perteklinių mirčių 100 tūkst. gyventojų skaičius – net 420 „papildomų“ mirčių.
100 tūkst. gyventojų tenkančių perteklinių mirčių skaičius: Lietuva atsidūrė šalia Peru, Bulgarijos ar Rusijos
Didžiausias mirtingumas, jeigu skaičiuotume perteklinių mirčių skaičių 100 tūkst. gyventojų (negalutiniai duomenys, – red. past.), pandemijos laikotarpiu pasaulyje užfiksuotas Peru. Ten šimtui tūkstančių gyventojų teko net 606 „papildomos“ mirtys. Toliau seka trys Europos šalys: Bulgarija, Šiaurės Makedonija ir Serbija. Rusija ir Lietuva atsidūrė šiame dešimtuke šalia su, atitinkamai, 424 ir 376 atvejo.
Įdomi situacija yra su Baltarusija, kurioje nustatytas net 27 proc. išaugęs mirtingumas, lyginant su ikipandeminiu laiktarpiu, ir šalis pagal 100 tūkst. žmonių tenkantį „papildomų“ mirčių skaičių netgi lenkia siaubingai nuo koronaviruso šių metų žiemą nukentėjusią Čekiją (atitinkamai, 343 ir 320 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Tačiau oficialiai A. Lukašenkos režimas pandemijos šalyje neįžvelgia, o pateikiami oficialūs skaičiai per visą šį laikotarpį didesnių protrūkių nerodė.
Lenkijoje mirtingumas per pandemiją išaugo 23 proc. Latvijoje – 12,5 proc., o Estijoje – 13,4 proc.
