Panašu, kad tipiškas amerikietis, prieš žiūrėdamas „TikTok“ vaizdelius vienas ant sofos prieš miegą, rašo SMS žinutes būriui žmonių: „Mes turėtume susitikti!“. Tai reiškia, kad amerikiečiai turi draugų. Tik beveik niekada su jais nesimato.
Anksčiau laiko su draugais praleisdavo daugiau
Liepos mėnesį paskelbtame tyrime Kolorado valstijos universiteto komunikacijos profesorė Natalie Pennington su bendraautoriais apklausė beveik 6 tūkst. suaugusių amerikiečių apie jų draugystę. Tyrėjai nustatė, kad amerikiečiai nurodė turintys vidutiniškai apie keturis ar penkis draugus, t. y. panašiai kaip ir anksčiau. Labai nedaug respondentų – mažiau nei 4 proc. – teigė neturintys draugų.
Nors dauguma respondentų buvo patenkinti turimų draugų skaičiumi, daugiau nei 40 proc. jų manė, kad nėra taip emociškai artimi savo draugams, kaip norėtų, ir panašiai tiek pat norėjo daugiau laiko praleisti su draugais.
„Amerikiečiai jaučia tą ilgesį, tačiau sunkiai sugalvoja, kaip bendrauti, užmegzti ryšį ir skirti laiko draugystei“, – sakė N. Pennington.
N. Pennington tyrimai atitinka ankstesnius duomenis, kad dabar amerikiečiai su draugais praleidžia mažiau nei tris valandas per savaitę, o prieš dešimtmetį praleisdavo daugiau nei šešias valandas. Vietoje to vis daugiau laiko praleidžiame vieni.
„Šiais laikais žmonių, su kuriais galime užmegzti kokį nors ryšį, skaičius atrodo beribis, tačiau galimybių užmegzti gilius, prasmingus, net transformuojančius santykius yra daug sunkiau“, – sakė Amerikos verslo instituto Amerikos gyvenimo tyrimo centro direktorius Danielis Coxas.
Šį sunkumą iš dalies lemia laisvo laiko trūkumas
2021 m. vyresnio amžiaus tūkstantmečio kartos atstovai – 35–44 metų amžiaus žmonės – turės 16 minučių mažiau laisvalaikio kasdien nei panašaus amžiaus suaugusieji, gimę 2003 m., teigia „Bloomberg“ Justinas Foxas. Jie šias minutes perskirstė miegui, darbui ir vaikų priežiūrai.
Dar viena didelė kliūtis – laiko ir pastangų reikalaujantis susitikimo planavimas. Pastaraisiais dešimtmečiais priklausymas grupėms, kuriose draugai gali lengvai susitikti, pavyzdžiui, profesinėse sąjungose, pilietiniuose klubuose ir religinėse bendruomenėse, sumažėjo.
„Vienas iš tikrai puikių šių institucijų bruožų yra tas, kad jos reguliuoja bendravimą, – sakė D. Coxas. – Jūs esate ten tuo pačiu metu arba dalyvaujate tokio paties pobūdžio susitikimuose... su bendromis vertybėmis ir elgesio lūkesčiais. Taigi, tai tikrai nuima daug darbo nuo individualaus asmens pečių“.
Kiekviena draugystei reikia individualių priežasčių ją išlaikyti
Daugybė knygų ir programėlių siekia padėti žmonėms rūpintis draugyste, tačiau visos šios priemonės turi tą patį apribojimą: Jomis kiekvienas žmogus pats turi inicijuoti ir palaikyti ryšį. Kiekvienas asmuo turi siųsti žinutes, sinchronizuoti tvarkaraščius ir surasti vietą, kada būtų galima pavalgyti vėlyvųjų pusryčių ir kuri atitiktų visų alergijas maistui. Negalite tiesiog pasirodyti sekmadienį ir rasti kelis šimtus draugų tame pačiame pastate.
Šiais laikais „turime daug draugų, kurie turi bendrą istoriją tik su mumis, bet ne tarpusavyje“, – sakė knygos „Šiuolaikinė draugystė“ autorė Anna Goldfarb.
Turite vieną draugą, kurį pažįstate iš darbo, ir vieną draugą, kurį pažįstate iš ankstesnės darbovietės, bet jie nepažįsta vienas kito. Norint susitikti su jais abiem, reikėtų dviejų atskirų pasimatymų su vėlyvaisiais pusryčiais, kai nesate tikri, ar turėsite laiko net vienam.
„Kiekvienai draugystei turime sugalvoti individualių priežasčių, kad ji išliktų aktyvi“, – sakė A. Goldfarb.
Daug ką lemia gyvenimo aplinkybės
Kadangi šiuolaikinė draugystė reikalauja daug aktyvaus individualių draugų susitikimų planavimo, daugiau išteklių turintiems žmonėms dabar geriau sekasi palaikyti draugystę nei socialiai remtiniems žmonėms.
Praėjusį mėnesį D. Coxas ir Samas Pressleris paskelbė 6,5 tūkst. suaugusių amerikiečių apklausos rezultatus ir nustatė, kad koledžo išsilavinimą turintys amerikiečiai dažniau nei vidurinį išsilavinimą turintys asmenys bent kartą per mėnesį priima draugus ir kaimynus savo namuose.
Nors šiais laikais visiems trūksta laiko ir mažiau tikėtina, kad jie bus pilietiškai aktyvūs, koledžo išsilavinimą turintys žmonės gyvena netoli tokių vietų, kur jie gali nuolat susitikti su tais pačiais žmonėmis.
D. Coxas nustatė, kad koledžų absolventai turi daugiau galimybių lankytis viešosiose bibliotekose, parkuose, kavinėse ir kitose vietose nei koledžo išsilavinimo neturintys žmonės, o žmonės, kurie turėjo daugiau galimybių naudotis tokiomis erdvėmis, t. y. turtingesni žmonės, taip pat turėjo daugiau draugų.
Pinigų ir nuolatinį darbą turintys žmonės gali susitikti su draugais vietiniame bare, sakė D. Coxas, o tie, kurie dirba ilgas dienas, kelis darbus ar nepastoviu grafiku, to padaryti negali.
„Mums reikia, kad draugai mus matytų“
Amerikiečiai, neturintys aukštojo išsilavinimo, dabar taip pat rečiau nei jį turintys lanko religines apeigas, todėl praranda galimybę nemokamai pabūti su draugais. O tikėtis tiesiog sutikti draugų kaimynystėje – labai sunku: tik ketvirtadalis amerikiečių teigia, kad dauguma arba visi jų artimi draugai gyvena kaimynystėje arba netoliese.
Šiame naujame atomizuotame pasaulyje norint išlaikyti draugystę gali tekti sumažinti lūkesčius. Tėvams, turintiems mažų vaikų, kassavaitiniai vėlyvieji pusryčiai su draugais gali būti neįmanomi.
A. Goldfarb siūlo suartėti su draugais, domėtis dalykais, kurie jiems rūpi, ir prašyti pabūti kartu nedidelį, konkretų laiką. Jei draugaujate su žmonėmis, kurie ką tik tapo tėvais, nekvieskite jų į barą, esantį už 30 minučių kelio. Paklauskite, ar galite atnešti šviežių vaisių ir 20 minučių pabendrauti.
„Mums reikia, kad draugai mus matytų, – sakė A. Goldfarb. – Mums reikia, kad mūsų draugai atsižvelgtų į visus mūsų vaidmenis“.
