Nepaisant to, kad didžioji dalis atvejų buvo nustatyta Jutlandijos pusiasalio šiaurėje, buvo priimtas sprendimas naikinti 15-17 mln. audinių visose 1080 fermų. Valdžios atstovai pareiškė, kad tai bus atlikta „kaip tik įmanoma greičiau“, tačiau pripažino, kad operacija bus itin sudėtinga, rašoma „The Local“.
Tuo metu Šiaurės Jutlandijos gyventojų yra prašoma nepalikti savo savivaldybių ribų, baiminantis, kad naujasis mutavęs koronavirusas išplis nekontroliuojamai.
Šią savaitę septynios savivaldos jau yra patvirtinusios su audinėmis susijusius atvejus.
Kuo ši situacija yra tokia grėsminga?
„Mutacija gali sukelti riziką, kad ateities vakcinos neveiks tokiu būdu, kaip buvo numatyta“, – pareiškė šalies premjerė Mette Frederiksen.
PSO kiek išsamiau paaiškino, kodėl imamasi tokių griežtų priemonių: „Kai kuriais atvejais audinės, kurias užkrėtė žmonės, perdavė virusą kitiems žmonėms. Tai buvo pirmieji patvirtinti nuo gyvūnų žmonėms perduoti atvejai“.
Naujasis koronavirusas buvo aptiktas 207 danų audinių fermose, įskaitant ir kelis mutavusios atmainos atvejus, kuris persidavė atgal žmonėms.
Šiuo metu yra užregistruoti 12 atvejų, kuomet naujoji infekcija persidavė žmonėms, tačiau tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis.
Specialistai mano, kad Šiaurės Jutlandijoje 4-5 proc. užkrėstųjų gali būti naujosios mutacijos aukos ir tai kelia nerimą dėl potencialios grėsmės vakcinai. Mokslininkai mano, kad šiuo virusu užsikrėtę žmonės bus atsparūs naujai kuriamoms vakcinoms.
„Tyrimai parodė, kad mutacijos gali paveikti dabartines Covid-19 vakcinas“, – pareiškė Danijos sveikatos apsaugos ministras Magnusas Heunicke.
Politiko teigimu, išplitus šiai viruso padermei, gali kilti grėsmė visiems šiuo metu atliekamiems vakcinų nuo koronaviruso bandymams.
„Avisen Danmark“ redaktorius Thomas Fundingas pažymėjo, kad audinių Covid-19 epidemija atrodo kaip bet kokiu atveju Danijai katastrofa pasibaigsiantis dalykas. Tai gali atsiliepti šalies ekonomikai ir užbaigti audinių kailių pramonę Danijoje – bent jau artimojoje ateityje. Tačiau kitu atveju tai taip pat gali turėti itin neigiamų pasekmių, nes „Danija nevalingai taptų naujos padermės koronaviruso platintoja, kuris ne tik išplis visoje šalyje, bet ir visame pasaulyje“.
„Mes būtume išgarsėję, kaip šalis, kuri sugriovė viso pastarojo pusmečio vakcinos kūrimo darbą“, – aiškino jis.
Tai ne tik aptemdytų Danijos reputaciją, tačiau ir reikštų, kad danams užsidarys keliai patekti į bet kurią kitą pasaulio šalį.
Vienas iš SSI vadovų Kare Molbakas pareiškė, kad „remiantis blogiausiu scenarijumi, turime naujos pandemijos pradžią Danijoje“.
Pasak jo, apie pusę visų užsikrėtusiųjų Šiaurės Jutlandijoje yra užkrėsti audinių koronaviruso atmaina. Prieš kelias dienas buvo skelbiama, kad viso šiame regione užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 4139.
Tačiau ne visi jie užkrėsti viruso tipu, kuris neramina sveikatos apsaugos ekspertus. Tik 9 proc. užkrėstųjų audiniu koronavirusu turi specifinę viruso mutaciją, kuri, anot SSI, susilpnina antikūnų veikimą, o tuo pačiu ir susilpnina vakcinos galimybes.
Pietų Danijos universiteto mikrobiologijos profesorius Hansas Jornas Kolmosas konstatavo, kad pavojus toli gražu dar nepraėjo. „Mutacijos vis dar vyksta, kol mes čia kalbame. Ir kol išnaikinsime visą audinių populiaciją, tai užtruks“, – aiškino jis.
PSO perspėja apie naują grėsmę
Danijos valstybinis Serumo institutas (SSI) nustatė daugiau nei 300 žmonių, užsikrėtusių su audinėmis susijusia koronaviruso versija.
Savo tyrimo rezultatus organizacija, kuri užsiima ir kova su masinio naikinimo ginklais, paskelbė lapkričio 5-ąją. Mokslininkai nustatė, kad Danijoje pradėjo plisti viena iš koronaviruso atmainų, siejamų su audinėmis. Ši atmaina kol kas buvo aptikta tiktai 12-oje žmonių ir penkiose audinių fermose, tačiau valdžia nusprendė sunaikinti visus šiuos gyvūnėlius šalyje vien tam, kad būtų išvengta viruso plitimo.
Pasaulio Sveikatos Organizacija pažymėjo, kad audinės „atrodo esančios gera terpė veistis Sars-CoV-2 virusui“.
„Taigi, yra rizika, kad ši audinių populiacija gali kažkokiu būdu prisidėti prie viruso perdavimo nuo audinių žmogui, o tuomet nuo žmonių kitiems žmonėms“, – „The Guardian“ cituojama PSO atstovė Europos šalims Catherine Smallwood.
PSO Europos regiono vadovas Hansas Kluge pareiškė, kad Danija parodė „užsispyrimą ir drąsą“, kuomet reikėjo priimti sprendimą dėl 17 mln. gyvūnų populiacijos visoje šalyje išnaikinimo, nepaisant „milžiniško poveikio ekonomikai“.
