Birželį Birmingemo universiteto (Anglija) aplinkos chemikai pranešė, kad per jų sukonstruotus 3D žmogaus odos modelius prasiskverbė alkilinti perfluorjunginiai (PFAS). Tai rodo, kad šie junginiai gali absorbuotis per odą ir net patekti į kraują.
Kas tie chemikalai?
PFAS – tai tūkstančiai žmogaus sukurtų cheminių junginių. Jų „amžinumas“ kilo dėl beveik nesuardomų ryšių tarp anglies ir fluoro atomų. Vartotojai su šiomis cheminėmis medžiagomis susiduria nuo tada, kai XX a. ketvirtajame dešimtmetyje įmonės pradėjo jas masiškai gaminti ir naudoti viskam – nuo nelimpančių keptuvių iki dėmių ir vandens nepraleidžiančių audinių.
Jungtinėse Valstijose dauguma žmonių PFAS poveikį patiria per maisto produktų pakuotes, dulkes ir vartodami užterštą geriamąjį vandenį. PFAS kiekis geriamajame vandenyje buvo toks nerimą keliantis, kad 2022 m. birželį JAV aplinkos apsaugos agentūra nustatė tam tikrais gaires ir ribas.
Kelia klausimų
Nors eksperimentai rodo, kad modelinė oda gali absorbuoti PFAS, tai gali netiksliai atspindėti realios žmogaus odos ir kaip ji reaguos su šiais chemikalais, sako tyrime nedalyvavusi Toronto universiteto aplinkosaugos mokslininkė Miriam Diamond. Be to, oda vienose vietose (pavyzdžiui, pėdose) yra storesnė, o kitose – plonesnė, todėl absorbcija skirsis priklausomai nuo PFAS poveikio vietos.
Be to, eksperimentų metu naudotos dozės buvo didesnės nei tos, kurias žmonės greičiausiai patirtų įprastame gyvenime. Nepaisant to, tyrėjai sako, kad vartotojai turi būti labiau informuoti apie PFAS, esančias drabužiuose ir asmens higienos priemonėse, kurias jie naudoja ant odos.
Alkilinti perfluorjunginiai ir žmonių sveikata
Alkilintų perfluorjunginių šeimoje yra apie 4700 skirtingų cheminių medžiagų, todėl niekada nebuvo atliktas kiekvieno iš jų individualus tyrimas. Tačiau dvi žinomos ir skandaluose dėl aplinkos dalyvavusios medžiagos yra perfluoroktano sulfoninė rūgštis (PFOS) ir perfluoroktano rūgštis (PFOA).
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ir Pasaulio sveikatos organizacijos filialas perfluoroktano sulfoninę rūgštį laiko galimu vėžio sukėlėju. Žmonių tyrimų metu didelis šios cheminės medžiagos poveikis buvo susijęs su skydliaukės ligomis, kepenų pažeidimais, padidėjusiu cholesterolio kiekiu, sėklidžių ir inkstų vėžiu. Taip pat pastebėta didėjanti rizika nėščioms moterims – užfiksuotas padidėjęs kraujospūdis, mažesnis kūdikio gimimo svoris ir sumažėjęs atsakas į vakcinas.
Yra ir daugybė kitų būklių, nors ir ryšys yra sunkiau patvirtinamas nei anksčiau išvardytų. Apskritai vis dar daug nežinome apie šias chemines medžiagas, pvz., poveikio lygį, reikalingą padidėjusiai rizikai sukelti, tikslų mechanizmą, kuriuo šios cheminės medžiagos sukelia sunkias reakcijas, ir galimą poveikį laukiniams ir naminiams gyvūnams.
Poveikio lygis yra svarbus atsižvelgiant į tai, kad šių cheminių medžiagų yra beveik visuose iš mūsų. Tačiau keli tyrimai parodė, kad perfluoroktano sulfoninės rūgšties ir perfluoroktano rūgšties lygis per metus sumažėjo visoje populiacijoje, nes jie vis rečiau naudojami pramoniniuose procesuose ir dabar yra labiau reguliuojami.
Organiniai procesai, vanduo, šviesa ar bakterijos sunkiai skaido perfluoroktano rūgštį, todėl žmogaus organizme ji išlieka maždaug trejus metus. Kol alkilinti perfluorjunginiai visiškai nepašalinami iš aplinkos, labai sunku nuo jų apsisaugoti.
