Pastaroji Izraelio karinė operacija Palestinoje - aiški taktinė Izraelio pergalė. Tačiau ideologinį karą laimi „Hamas“, gaunantis „taškų“ už kiekvieną žuvusį civilį.
Kariškių triumfas.
Izraelio karinė operacija Gazos ruože - atsakas į „Hamas“ vykdomą igalaikę Izraelio miestų bombardavimo kampaniją. Per pastaruosius tris metus į Izraelio teritoriją buvo paleista daugiau nei 3500 raketų. Savaime aišku, kad anksčiau ar vėliau, Izraelis turėjo į tai atsakyti, jau tradiciniu tapusiu, masyviu ir koncentruotu kariuomenės smūgiu. Kaip sakoma, „akis už akį“.
Ne vieną dešimtmetį Izraelio gynybos pajėgos (IGP) demonstravo, kad jos yra efektyviausia karinė struktūra regione. Taip atsitiko ir šį kartą. Pakanka palyginti vien jau nuostolius: „Hamas“, neoficialiais duomenimis, prarado iki 300 kovotojų, o IGP nustoliai nesiekia ir 20 kareivių. Ką ir bekalbėti apie aukas civilių tarpe.
Karinė operacija Gazoje parodė, kad Izraelio armija sugeba mokytis iš savo klaidų. Ši operacija tikrai nepriminė spontaniškos ir netvarkingos invazijos į Libaną, kai po momentinio triumfo sekė dideli IGP nuostoliai. Pasak gandų, intervencijai į Gazą IGP ruošėsi net pusantrų metų, o Negefo dykumoje buvo pastatytas didžiulis Gazos miesto maketas, kurio pagalba žydų kareiviai galėjo nuodugniai susipažinti su būsimos karo veiksmų teritorijos detalėmis. Taigi tinkamas pasiruošimas atnešė pergalę. Tačiau nuo jos sklinda labai jau nemalonus kvapelis.
Simptomų gydymas
Pirmiausia, ką ši pergalė duos Izraeliui karine prasme? Praktiškai nieko. Taip, „Hamas“ suduotas skaudus smūgis, bet ar ši organizacija bus sunaikinta. Tikrai ne. Izraelio teritorijos bombardavimas raketomis nesiliovė net ir dabar. Be to, yra požymių, kad į karo veiksmus gali aktyviai įsijungti ir libaniečių „Hizbollah“. Tai reikštų, kad karinis konfliktas išsiplės geografiškai, o Izraelis vargu ar yra tam tinkamai pasiruošęs.
Patyręs rimtų nuostolių „Hamas“ gal ir aprims kokiems metams ar dviems: teks persigrupuoti, papildyti kovotojų gretas, sukaupti daugiau amunicijos. O tada viskas prasidės iš naujo. Izraelis, kaip visada, gydo tik ligos simptomus, o pati liga progresuoja toliau.
Ideologinis fiasko
Naivu būtų manyti, kad „Hamas“, aklai leisdamas raketas į Izraelio teritoriją, šitaip tikėjosi nugalėti žydų valstybę. Šis bombardavimas - lyg liūto tampymas už ūsų. Palestiniečiai ilgai erzino Izraelį, kol šis vėl pasidavė provokacijai ir vėl užgriuvo savo menkus priešininkus visa karine galia. Ir vėl masinės aukos tarp civilių. Ir pasaulis piktinasi žydų žiaurumu. Argi tai ne „Hamas“ pergalė? Ar ne to iš tiesų siekė palestiniečių kovotojai savo „raketinėmis akcijomis“?
Tiesa, IGP šį kartą mėgino išlaikyti humaniškesnį įvaizdį, ir Gazoje barstė skrajutes, raginančias civilius pasitraukti iš tų rajonų, kuriuose veikia „Hamas“. Tačiau kur civiliams trauktis iš visiškai blokuoto, itin tankiai apgyvendinto miesto? Retorinis klausimas.
Neveltui JAV, Europoje ir Artimuosiuose Rytuose vyko daugiatūkstantiniai protestai prieš Izraelį.
Nepasitenkinimą reiškia ne tik visuomenė, bet ir oficialūs sluoksniai. Izraelio ambasadoriui buvo liepta išvykti iš Venesuelos. Na, gal „pokštininko“ Hugo Chaveso pasmerkimas nelabai kam rūpi. Bet štai ir Vatikanas pareiškė, kad „situacija Gazoje vis labiau primena didelę koncentracijos stovyklą“.
Nemažiau kritikos sukėlė informacija, kad Izraelis naudoja baltąjį fosforą. Ši medžiaga amunicijoje nėra traktuojama kaip cheminis ginklas ir nėra draudžiama kariniuose veiksmuose. Tačiau tarptautinė teisė griežtai draudžia naudoti ją prieš civilius. Gazoje to išvengti tiesiog neįmanoma.
Gavo, ko norėjo
Taip galima pasakyti apie „Hamas“ visomis šios frazės prasmėmis. Iš vienos pusės - pelnytas atsakas į teroristinius išpuolius. Iš kitos - dar viena „žydų nežmoniškumo“ demonstracija visam pasauliui. Tokia politika verčia abejoti, ar „Hamas“ apskritai tikisi kada nors sulaukti taikos.
Dabartinės taikos iniciatyvos atrodo iš tiesų juokingai. Dėl taikos derasi Egiptas, Prancūzija ir jokios įtakos Palestinoje neturinti Mahmoudo Abbaso partija „Fatah“. O kariauja Izraelis ir „Hamas“, kuriems visiškai nerūpi nei minėtų „taikos derybų“ dalyvių, nei Jungtinių Tautų ar dar kieno nors nuomonė.
Izraelis gavo taktinę „Pyro pergalę“. „Hamas“ gali džiaugtis pavykusia provokacija ir šiurpinti pasaulį humanitarinės katastrofos vaizdais. Katastrofos, kurią pats „Hamas“ ir iššaukė. O prie tikros pergalės nė viena pusė net nepriartėjo. Patinė situacija. Laimėjusių ir pralaimėjusių nėra. Galima kariauti toliau.
Aidanas Praleika
