Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos ir pagrindinis angliškas vyriausybės portalas buvo atakuoti antradienį vakare, kai N. Pelosi pradėjo istorinį vizitą, sukėlusį Pekino įtūžį.
Kinija laiko autonominį demokratinį Taivaną savo teritorija ir žada kada nors jį susigrąžinti, net jeigu tektų panaudoti karinę jėgą. Atsakydamas į N. Pelosi viešnagę, Pekinas ketvirtadienį pradėjo didžiulio masto karines pratybas aplink Taivaną.
Taivano gynybos ministerija taip pat pranešė, kad jos tinklalapis trečiadienį apie vidurnaktį maždaug valandą neveikė dėl paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS).
Įsilaužėliai DDoS atakas rengia bombarduodami taikiniais pasirinktus tinklalapius daugybe užklausų vienu metu, viršijančių sistemų pajėgumus. Per tokias atakas prieiga prie tinklalapio vidaus struktūros paprastai neįgyjama.
Kaip praneša Taivano užsienio reikalų ministerija, atakos prieš jos tinklalapį ir vyriausybės anglišką portalą susijusios su IP adresais Kinijoje ir Rusijoje, iš kurių buvo siunčiama iki 8,5 mln. užklausų per minutę.
„Užsienio priešiškų jėgų kibernetinės atakos ir dabar gali būti surengtos bet kuriuo metu, todėl Užsienio reikalų ministerija lieka budri“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė įstaigos atstovė Joanne Ou (Džoan U).
Prezidentūra nurodė, kad atidžiau stebės padėtį „išorinių jėgų vykdomo informacijos hibridinio karo“ sąlygomis.
Taibėjus kaltino Pekiną suintensyvinus kibernetines atakas nuo 2016 metų, kai salos prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen (Cai Ingven), laikanti Taivaną suverenia valstybe, o ne Kinijos dalimi.
Pareigūnai sakė, kad Taivano vyriausybės agentūros kiekvieną dieną patiria apie 5 mln. bandymų įsilaužti į kompiuterines sistemas arba mėginimų rasti pažeidžiamų vietų.
2020 metais Taivano tarnybos nurodė, kad Kinijos kompiuteriniai įsilaužėliai įsibrovė mažiausiai į 10 Taivano vyriausybės agentūrų sistemas ir įgijo prieigą prie maždaug 6 000 elektroninio pašto paskyrų, bandydami pavogti duomenų.
