Kanibalai Krasnodare: Bakšejevų šeima
Šią porelę policija aptiko visiškai atsitiktinai – kelių remonto darbuotojo pakelėje surastame Dmitrijaus Bakšejevo telefone buvo aptiktos kraupios žmonių galūnių ar galvų nuotraukos. Šunį vedžiojęs D. Bakšejevas pametė savo telefoną, ir dar bandė grįžęs jo ieškoti, tačiau nuovokūs darbininkai pasakė, jog „nieko nematė“, o telefoną perdavė netoliese važiavusiam ekipažui.
„Rugsėjo 10-ąją aš atsibudau 9 ryto, paėmiau iš kibiro galvą ir nuėmiau skalpą. Galvą ir ranką aš sudėjau į maišelius ir išnešiau į šiukšlyną, kuris įrengtas už bendrabučio. Na, o skalpą aš numečiau kažkur į krūmus karinės mokyklos teritorijoje“, – pasakojo vėliau apklausų metu D. Bakšejevas.
Po kryžminės apklausos sutuoktiniai atskleidė kraupią paslaptį: jie jau beveik 20 metų užsiėmė kanibalizmu – žudė, kapojo ir valgė žmones. Maža to, kai kurias jų dalis jie marinavo ir saugojo šaldytuve. Sutuoktiniai net neprisimena, kiek žmonių buvo nužudyta ir suvalgyta, tačiau manoma, kad aukų gali būti apie 30.
Sutuoktinių namuose teisėsaugininkai aptiko beveik dvi dešimtis odos gabalų, kuriuos Dmitrijus ir jo žmona Natalija nupjovė nuo savo aukų. Be to, žmogėdrų šaldytuve gulėjo septyni paketai su žmonių likučiais. Pavertę savo butą tikra landyne, jie net iš savo bendrabučio kaimynų sulaukė pasipiktinimo dėl nuolatinės smarvės: „nuo jų dvokė korvaloliu ir bomžais“.
Penzos kanibalas ir nepasidalinta meilė
Aleksandras Byčkovas iš pradžių buvo sulaikytas įtariant vagystėmis iš vietos parduotuvės. Tačiau po apklausos iš nepasiturinčios šeimos kilęs jaunuolis netikėtai prisipažino, kad gali tyrėjams parodyti kai ką „daug įdomesnio“, ir nuvedė į sąvartyną. Visų aukų likučiai buvo palaidoti A. Byčkovo namų teritorijoje įrengtame sąvartyne.
Iš pradžių žudikas prisipažino įvykdęs šešis nusikaltimus, tačiau tyrimo metu jis nusprendė atskleisti, kaip nužudė, sukapojo ir paslėpė dar trijų aukų kūnus. Savo pirmąją žmogžudystę A. Byčkovas įvykdė dar 2009 metais. Su savo aukomis jis susidorodavo peiliu, kai kuriems išpjaudavo kepenis, kurias vėliau suvalgydavo. Tokiu būdu jaunas vyras bandė „įsitvirtinti“, kad įrodytų jį metusiai merginai, kad „jis nėra skuduras“. Visa tai jis surašė savo dienoraštyje.
Įšventinimas į satanistus: 4 suvalgyti paaugliai
Satanistų sektos nariai, vadovaujami jų lyderio Nikolajaus Ogolobjako, žvėriškai ir ciniškai susidorojo su trimis merginomis ir paaugliu. 2008-ųjų birželį per kelias dienas jie atliko naujų žmonių įšventinimo į savo grupuotę ritualą. Tam sektantai užkūrė laužą, skaitė savo ritualinius užkeikimus, o tuomet žudė paauglius ir kapojo jų kūnus. Nužudytiesiems nuėmė skalpus, vienai iš merginų išpjovė širdį, o kitai – nupjovė kairiąją krūtį, šias kūno dalis iškepė ant laužo ir dalį jų suvalgė. Aukų drabužius ir avalynę sudegino, o likučius užkasė trijose negiliose duobėse.
Kaip vėliau prisipažino tyrimo metu visi klano nariai, tokio gyvenimo būdo jie ėmėsi 2006-aisiais. Satanistai, jų teigimu, ritualų metu žudė kačiukus ir šunis, niekino palaidotųjų antkapius, vartė kryžius. Sykį jaunuoliai iškasė neseniai palaidotos merginos kapą, išprievartavo lavoną, išpjovė širdį ir kepenis, ir juos suvalgė, o sukapotą kūną išbarstė artimiausioje pamiškėje.
Žmogėdra, laikęs save tigru
Tragedija įsisiūbavo, kuomet Stanislavas B., užbėgęs į svečius pas savo seną draugą, 50-metį Jurijų Sapožnikovą, netikėtai su juo susivaidijo ir sudavė 15 smūgių peiliu. Tuomet jis iš suniokotos krūtinės ištraukė dar tebeplakančią širdį ir suvalgė kelis gabaliukus. Žmogėdra taip pat bandė valgyti savo buvusio draugo kepenis ir kitus organus.
22-ejų Kemerovo gyventojas kanibalu tapo po to, kai jį pradėjo persekioti manija, kad jis ne žmogus, o tikras… tigras. Namiškiai prisiminė, kad jaunuolis vakarais kartais bute vaikščiodavo keturiomis, šokinėjo, kriokė ir atrodė toks panašus į žvėrį, kad tėvas ir brolis iš siaubo sustingdavo.
2010-aisiais Stanislavas pats atėjo į policiją ir papasakojo apie savo veiklą. Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos spec. paskirties klinikoje.
Maskviškis ir jo „skanūs draugai“
Maskvos gyventojas 40-metis Nikolajus Šadrinas su savo auka – Ilja Jegorovu – susipažino Kaščenko psichiatrinėje ligoninėje. Ten jie susidraugavo ir po to, kai abu buvo išleisti, ir toliau dažnai susimatydavo. Anot Nikolajaus, jis užmigo, kuomet jie buvo kartu, o kai jau pabudo, Jegoras jau buvo miręs.
Išvydęs lavoną, jis išsigando, pasiėmė elektrinį pjūkliuką, kastuvėlį, peilį ir sukapojo kūną vonioje. Kūno dalis kanibalas sudėjo į kuprinę ir išmėtė po apylinkes. Savo draugo plaštaką jis norėjo pasilikti „atminčiai“, tačiau ji pradėjo skleisti nemalonų kvapą. Savo aukos vidaus organus jis pasiliko namie – įsidėjo į šaldymo kamerą ir ruošėsi valgyti. Kuomet jis pasakojo apie savo nusikaltimus, tai pažymėjo, kad jam žmogiena priminė ėrieną. Viename iš kambarių pas žmogėdrą vietoje šviestuvo kabėjo kablys skerdienai.
Anot tyrimo, N. Šadrinas nuo 1983 metų buvo įrašytas psichiatro įskaitoje, jam buvo diagnozuota šizofrenija. Teismas pripažino jį nepakaltinamu ir paskyrė priverstinį gydymą.
