Internetinio dueto Vovano (Vladimiras Kuznecovas) ir Leksuso (Aleksejus Stoliarovas) „aukso amžius“ buvo 2014-2016 metai. Karo Ukrainoje įkarštyje jie netgi turėjo savo autorinę laidą propagandinėje televizijoje NTV. Nuo 2016-ųjų jie nebe tokie aktyvūs, išleido savo memuarus.
Tiesa, savo „prankerio“ veiklą V. Kuznecovas pradėjo dar 2007-2008 m., tik tuomet taikėsi į žemesniojo lygio Rusijos valdininkus, o pastaruosius 8-9 metus „prankeriai“ niekada nėra skambinę aukštesnes pareigas užimantiems Rusijos administracijos pareigūnams.
Nors precedentų per daugiau nei dešimtmetį trunkančią V. Kuznecovo melagingų skambučių istoriją yra pasitaikę: buvo apsimesta ir Rusijos futbolininku skambinančiu tuometiniam sporto ministrui Vitalijui Mutko, o 2011-aisiais skambinta tuometiniam Centrinės rinkimų komisijos nariui Vladimirui Čurovui. Tuomet dėl akivaizdžiai klastojamų rinkimų rezultatų opozicija išėjo į protesto akcijas, tačiau buvo žiauriai išvaikyta.
Tiesa, tai buvo tolimi 2011-2012 metai, vėliau „Leksusas ir Vovanas“ pakoregavo savo taikiklius ir nusitaikė į Kremliaus pozicijai oponuojančius ar neįtinkančius asmenis. Pavyzdžiui, 2016-aisiais jie apsimetė tuometiniais Ukrainos prezidentu P. Porošenka ir premjero Arsenijumi Jaceniuku, skambinusiais Turkijos vadovui R. Erdoganui.
Po to „Vovanas“ ir „Leksusas“ pakeitė savo kryptį ir pradėjo skambinti aktualiems Kremliaus pozicijai žmonėms: jeigu konflikto Ukrainoje metu buvo skambinama Johnu McCainui, į Petro Porošenkos ofisą ar tuo metu kalintos Nadios Savčenkos advokatui, tai dabar – Lietuvos politikams, baltarusių ir Rusijos opozicijos lyderiams ar net „Amnesty International“ atstovams.
Istorija su Ž. Pavilioniu
„Vovanas“ ir „Lexusas“ su Ž. Pavilioniu susisiekė šių metų pavasarį. Apie šį pokalbį buvo žinoma dar balandžio pabaigoje paaiškėjus, kad Lietuvoje gyvenančiu Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno štabo vadovu L. Volkovu apsimetęs žmogus vykdė provokacijas prieš Baltijos šalių, Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių politikus.
Iškarpytame vaizdo įraše Ž. Pavilionis kalbėjo apie tarptautinės bendruomenės pastangas siekti demokratijos Rusijoje, Baltarusijoje bei kitose Rytų Europos valstybėse, darbą su šių šalių opozicija ir pilietine visuomene, paramos šiems klausimams telkimą Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje.
Pokalbyje Ž. Pavilionis paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį. „Tu nekreipk dėmesio. Mes dabar Vyriausybė. Ingrida (Šimonytė – BNS), mano premjerė, galvoja, kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes – pati didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – simbolinis. Ir viskas“, – kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis.
Apsimetėliai taip pat paprašė Ž. Pavilionio pagalbos susisiekiant su JAV Valstybės departamento atstovais ir senatoriumi Bobu Menendezu, tačiau parlamentaras BNS paneigė perdavęs jiems bet kokius kontaktus. Politikas BNS tvirtino siejantis Rusijos apsimetėlius su šalies specialiosiomis tarnybomis ir teigė, kad šalies režimas siekia diskredituoti „lyderius laisvės ir demokratijos klausimais“. „Mes tampame pavojingi Rusijos režimui, nes nemaža dalimi formuojame tą Vakarų politiką, – sakė Ž.Pavilionis. – Jų siekis yra diskredituoti tai darančius žmones“. Su L. Volkovu apsimetusiais asmenimis kalbėję politikai įtaria, kad jie naudojo vadinamąją „deepfake“ technologiją, leidžiančią vaizdo pokalbyje ar įraše imituoti kito asmens veidą. Patys apsimetėliai tai neigia.
Išdaigininkai siejami su Rusijos saugumu
„Prankerių“ (angl. „prank“ – išdaiga) darbas su politikais yra sudėtingas, reikalaujantis gerų ryšių ir pasirengimo. Dėl šių priežasčių Vovanas ir Leksusas yra siejami su Rusijos spec. tarnybomis, manoma, kad būtent šių atstovai suteikia apsimetėliams informacijos apie būsimas aukas. Tiesa, aiškių to įrodymų nėra – patys jie šios informacijos nekomentuoja, o Rusijos spec. tarnybos taip pat neskuba girtis, kad naudojasi ir jų paslaugomis.
Tokiems jų veiksmams įgyvendinti neužtenka tik noro pajuokauti. Dažnai tam, kad pakalbėtų su „reikiamu“ žmogumi Leksusui su Vovanu tenka pereiti visą padėjėjų ar kitų artimų politikui asmenų grandinė. Reikia ir artistinių sugebėjimų, ir gaudymosi politinėje situacijoje, to laikotarpio aktualijose.
Tokie „išdaigų“ projektai dažnai vykdomi daugelį mėnesių, tai nėra dažniausiai yra ne spontaniški veiksmai, o kruopščiai apgalvotos akcijos. Aleksejus Stoliarovas kelis mėnesius „Skype“ bendravo su Ukrainos oligarchu Igoriu Kolomoiskiu, apsimesdamas tuometiniu „Donbaso gubernatoriumi“ Pavlu Gubarevu. Prieš vaizdo skambučius jis būdavo specialiai grimuojamas, kad taptų kuo panašesniu į personifikuotą personažą. I. Kolomoiskis tarėsi su apsimetėliu P. Gubarevu dėl parlamente priimamų įstatymų, teisėsaugos įgaliojimų, aptarinėjo Minsko susitarimų detales, rašoma „Versia“. „Jeigu mes ir toliau būtume tęsę pokalbius skaipu su Kolomoiskiu, tai jau po poros metų būtume turėję savo ministrus Ukrainoje“, – ironiškai pastebėjo A. Stoliarovas.
Vovanas ir Leksusas praktiškai visada su savo aukomis dėl kažko susitaria. Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai V. Kuznecovas skambino apsimetęs Viktoro Janukovyčiaus sūnumi ir paprašė suteikti jo šeimai politinį prieglobstį. „Batka“ širdingai pritarė šiai idėjai, o kai sužinojo, kad taip buvo pajuokauta, pagrasino „sugauti chuliganą ir išsiųsti kasti bulvių“. Apsimetęs V. Putinu „prankeris“ Vovanas privertė vėliau teisintis legendinį atlikėją Eltoną Johną, po jo kelionės į Ukrainą. Apsimetėlis Putinas taip pat klausė dainininko, kaip jis vertina „nacių išvaikytą gėjų paradą Odesoje?“ Seras Eltonas Johnas pareiškė, kad tai buvo siaubinga. Tokiu būdu jis netiesiogiai pripažino, kad ten iš tiesų buvo naciai, kas faktiškai nėra teisinga, bet atitinka Rusijos propagandinę liniją. Vėliau dėl šio skambučio asmeniškai Eltono Johno atsiprašė ir pats V. Putinas, tačiau kažkokių veiksmų prieš juos nesiėmė, kas irgi paskatino kalbas apie „leidimą iš viršaus“ surengti tokią akciją.
Chuliganų teisinė atsakomybė
„Aišku, akivaizdu, kad jų veikla yra kontroliuojama spec. tarnybų. Kaip ir bet kokia daugiau ar mažiau pastebima veikla (Rusijoje, – red. past.), – „Versia“ cituojamas advokatas Dmitrijus Agranovskis.
Tiesa, jis akcentavo, kad nieko neteisėto jų veikloje įžvelgti jam nepavyksta. „Išdaigos nėra baudžiamos. Nors, tai priklauso nuo to, kokios bus pasekmės. Pavyzdžiui, jeigu jūs paskambinate ir sakote: „Jūsų vaikas pateko į ligoninę“ – ir žmogui dėl to pasidarė bloga, tai tuomet būtų galima kalbėti apie atsakomybę“.
Yra žinoma tragiška istorija, kuomet po žurnalistų skambučio į gimdymo namus, kur tuomet savo pirmagimio susilaukė Kembridžo kunigaikštienė Kate Middleton. Seselė, kuri tariamai atskleidė visuomenei nežinomas gimdymo detales karaliene Elžbieta II apsimetusiai moteriai, netrukus nusižudė.
Tačiau Vovanas ir Leksusas tvirtina, kad juos domina „išskirtinai svarbi visuomenei informacija“, o privatiems asmenims jie yra „abejingi“. Todėl jų veikla ir nepatenka į Baudžiamojo kodekso apibrėžimą, o pašaipos iš politikų yra vertinamos daug atlaidžiau.
Viename iš savo interviu „Leksusas“, paklaustas, ar dirba Rusijos federalinio saugumo tarnybai atsakė: „Visiškai ne. Čia mes labiau padedame FST“.
Paklaustas, kodėl jie taip „keistai“ renkasi savo aukas – faktiškai išskirtinai tuos asmenis, kurie neparankūs Kremliaus vystomai politikai, bet ignoruoja V. Putino aplinkos žmones, tokius kaip Igorį Sečiną, Ramzaną Kadyrovą, brolius Rottenbergus, A. Stoliarovas atsakė, kad tai yra „asmeninis pasirinkimas“. „Čia labiau mūsų asmeninė pozicija daugeliu klausimų. Kenkti žmonėms, kurie yra valdžioje, mes neplanavome. Jeigu mūsų požiūris būtų kitoks, mes skambintume kitiems žmonėms. Eitume į opoziciją. Tačiau mes darome tai, kas mums patinka“, – aiškino jis.
Jis taip pat pripažino, kad pardavinėja savo „išskirtinę medžiagą“ Rusijos žiniasklaidai, būtent tai ir yra vienas iš pagrindinių jų uždarbio šaltinių.
Apgauti apgavikai
„Vovanas“ su „Leksusu“ nėra nepažeidžiamieji, jie taip pat yra suklupę. Leidinio „Sobesednik“ žurnalistei Elenai Milčanovskai 2016-aisiais pavyko apsimesti Rusijos prezidento administracijos darbuotoja ir įtikinti A. Stoliarovą jam dirbti. Susitarė ir dėl sumos – po 100 tūkst. rublių (daugiau nei 1,1 tūkst. eurų pagal dabartinį kursą) kiekvienam iš „prankerių“ už vieną apgavystę.
„Dėl Rusijos aš esu pasirengęs viskam“, – pareiškė jis į administracijos darbuotoja apsimetusios žurnalistės klausimą, ar jis pasirengęs dėl prezidento vykdyti tokias užduotis. Jo teigimu, dabartinėje Rusijoje prezidentas ir yra Rusija.
