Anot leidinio, dokumentas buvo parodytas per strateginį posėdį praėjusių metų balandį. Posėdžiui vadovavo ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.
Paviešintas slaptas dokumentas
Šis dokumentas suteikia retą galimybę suprasti, kaip Rusijos karas Ukrainoje pakenkė ryšiams su kai kuriais artimiausiais sąjungininkais.
„Analizėje visų pirma pripažįstama, kad Vakarų sankcijų spaudimas, taip pat ekonominės užmačios sėkmingai įvarė pleištą tarp Maskvos ir kai kurių jos artimiausių prekybos partnerių“, – rašo minėtas leidinys.
Anot žurnalistų, Rusijos ministrų kabinetas ataskaitą pristatė kelioms dešimtims aukštų vyriausybės pareigūnų ir kai kurių didžiausių Rusijos valstybinių bendrovių vadovams. Pranešime taip pat dalyvavo ekspertai, tokie kaip Sergejus Karaganovas, raginęs Vladimirą Putiną panaudoti branduolinį ginklą prieš Europą, Aleksandras Duginas, radikalaus smurto prieš ukrainiečius šalininkas.
„Ataskaitoje teigiama, kad Maskva siekia atkurti savo galimybes dalyvauti pasaulinėje prekyboje, pastatydama Rusiją į Eurazijos prekybos bloko, kuris siektų konkuruoti su JAV, ES ir Kinijos ekonominės įtakos sferomis, centrą. Rusija „makroregiono“ kūrimą laiko svarbiu ilgalaikiu projektu, kuris truktų ilgiau nei derybos su Vakarais dėl Ukrainos ateities ir padėtų sustiprinti jos pozicijas „pasaulinėje arenoje“.
Naujasis blokas sujungtų Rusiją ir pasaulio pietus, suteikdamas kiekvienai šaliai prieigą prie žaliavų, plėtojant finansinius ir transporto ryšius ir vienijant jas bendra „pasaulėžiūra... kur mes rašome taisykles naujam pasauliui [ir turime] savo sankcijų politiką“, – dokumentą aprašo leidinys.
Dokumente pripažįstama, kad kliūčių, trukdančių Rusijai atsigauti pasaulyje, tebėra nemažai. Ataskaitoje teigiama, kad Vakarų šalys sėkmingai gąsdina Centrinės Azijos šalis sankcijomis.
„Tuo tarpu Rusijos sąjungininkės iš sankcijų pasipelnė išstumdamos Rusijos įmones iš savo jurisdikcijos, perimdamos importo ir eksporto srautų kontrolę ir perkeldamos gamybą iš Rusijos, teigiama ataskaitoje.
Joje taip pat priduriama, kad Centrinės Azijos šalys taip pat siekė gauti papildomų komisinių, kad kompensuotų sankcijų pažeidimo riziką. Ataskaitoje pripažįstama, kad Rusija turės „žaisti ilgą žaidimą“, kad išlaikytų Centrinės Azijos šalis savo orbitoje“, – teigiama publikacijoje
Dokumente siūloma Maskvai apeliuoti į jų bendrą istoriją ir gerbti jų nepriklausomybę, kartu suvokiant, kad Rusijos pergalės kare prieš Ukrainą nepakaks Vakarų sankcijų spaudimui nutraukti.
Anot dokumento, santykiai su Rusija šalių suvokiami kaip sunkumų šaltinis, o Vidurio Azijos šalys naudojasi Rusijos „pažeidžiamumu“.
Ataskaitoje Baltarusija pabrėžiama kaip sėkmingiausias pavyzdys. Tačiau Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos, kuriai priklauso Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas ir Kirgizija, plėtra taip pat susiduria su „sisteminėmis problemomis“. Tarp jų – sankcijų rizika, skirtingų mokėjimo sistemų naudojimas po to, kai Vakarų šalys išstūmė Rusiją iš „Swift“ sistemos, ir valiutos kontrolė, kurią Maskva įvedė siekdama padėti atlaikyti sankcijų poveikį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
