Europiečių abejonę, ar iš tiesų Rusija nori taikos Ukrainos rytuose, parodo tai, kad nuo pirmadienio turėtų įsigalioti šios savaitės pradžioje išplėstas asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Bendriją, sąrašas.
Pasak Lietuvos prezidentės patarėjos užsienio politikos klausimais Jovitos Neliupšienės, Vokietija ir Prancūzija patvirtino Ukrainos prezidento žodžius, kad pokalbiuose neapsieita be Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų ir šantažo.
„Deja, mes turime reikalą su ne visai civilizuota valstybe, kurios metodai peržengia bet kokias vaizduotės ribas, ko mes galime tikėtis iš proceso, kurį vadiname derybomis. Deja, kalbant apie kitą pusę, šantažo ir grasinimų nebuvo išvengta.
Susitarimas turi įsigalioti vasario 15 dieną. Iki to laiko dar daug įvykių gali įvykti ir pažiūrėsime, ar tie žmonės, kurie save vadina separatistais, nors iš tiesų naudojasi teroristiniais metodais, sudės ginklus, ar jie atsitrauks nuo nustatytų linijų, ar jie daugiau nebešaudys ir nebesprogdins nekaltų žmonių. Tas optimizmas bus susijęs su konkrečiais darbais, o ne žodžiais. Tiek europiečių, tiek ir kitų šalių užduotis yra užtikrinti monitoringą, kad sutartis būtų įgyvendinta“, – sakė J. Neliupšienė.
Prancūzijos prezidentas François Hollande’as teigia, kad kitą savaitę Europos Sąjungos lyderiai ir Ukrainos bei Rusijos prezidentai sutarties vykdymą aptars telefonu, o dar po kelių savaičių susitiks asmeniškai.
Pasak F. Hollande’o, telefoninis pokalbis įvyks tuo atveju, jeigu ugnies nutraukimas bus vykdomas pagal planą.
Ketvirtadienį Minske Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai sutarė, kad nuo vasario 15-osios Rytų Ukrainoje turi būti nutraukta ugnis. Susitarimas taip pat numato sunkiosios ginkluotės atitraukimą, apsikeitimą belaisviais, o iki metų pabaigos Ukraina turi užtikrinti sienos su Rusija kontrolę.
