Tai jis pranešė po susitikimo su Graikijos premjeru Aleksiu Cipru prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Sofijoje, kur Graikijos vyriausybės vadovas pateiks savo šalies planus po tarptautinės finansinės pagalbos programos pabaigos.
Graikijos centrinis bankas pasisako už tai, kad rugpjūčio mėnesį pasibaigus pagalbos programai šalis imtųsi vadinamos „prevencinės kredito linijos“ ir pasilengvintų finansavimą pasaulio finansų rinkose, kuriose nedalyvavo nuo 2010 metų. Tačiau šis žingsnis gali būti labai nepopuliarus, nes privers imtis dar griežtesnių taupymo priemonių ir dar sustiprins tarptautinę Graikijos ekonomikos kontrolę.
„Nebus jokios prevencinės linijos, nes mes privalome padaryti viską, kad Graikija užbaigtų šią programą kiek galima aiškiau ir švariau“, – sakė J.- C. Junckeris bendroje spaudos konferencijoje su A. Cipru.
Graikijos premjeras patikino, kad jo šalis „yra labai arti to, ir mes pasieksime, tai, ką vadiname „švariu išėjimu“.
„Taip atsitikimo ir kitoms šalims, kurios dalyvavo programoje ir sėkmingai ją užbaigė“, – pridūrė jis.
Graikų finansavimo programa baigsis rugpjūčio pabaigoje. Graikijos kairiojo sparno premjero A. Cipro vyriausybė pažadėjo skolintojams ir po to tęsti infrastruktūros privatizaciją bei drakonišką išlaidų kontrolę, mainais į palankesnes skolų grąžinimo sąlygas.
J.- C. Junckeris gyrė Graikijos daromą pažangą ir atkreipė dėmesį, kad Atėnams pavyko paversti 2009 metais 15,1 proc. siekusį biudžeto deficitą į 0,8 proc. biudžeto perteklių 2017 metais.
„Tai tiesiog nuostabu, – sakė Europos Komisijos vadovas. – O dabar laikas įtvirtinti rezultatus“.
„Dabar turėsime daug dėmesio skirti skolos mažinimo problemai, – pridūrė J. – C. Junckeris, pasak kurio, visos ES narės turėtų laikytis duotų įsipareigojimų.
Graikijos skolintojai pažadėjo peržiūrėti Atėnų skolas, kad padėtų šaliai vėl atsistoti ant kojų.
„Mes esame priartėję prie labai svarbaus tikslo – neišspręsto skolų mažinimo priemonių klausimo“, – pareiškė Graikijos premjeras.
A. Cipras taip pat atkreipė dėmesį, kad Graikijos pasiekti geresni nei tikėtasi ekonominiai rezultatai buvo „malonus siurprizas visiems mūsų partneriams per pastaruosius trejus metus, ir (tokie rezultatai) buvo labai svarbūs atkuriant prarastą pasitikėjimą... Ir iš tiesų, Graikija, Graikijos vyriausybė per daug metų pažadėjo daug dalykų, tačiau nesilaikė daugelio savo įsipareigojimų“.
Graikija nuo tarptautinės finansinės pagalbos yra priklausoma nuo 2010 metų, o mainais turėjo prastumti griežtas taupymo priemones. Per krizės piką Graikija ne kartą buvo priartėjusi prie pasitraukimo iš euro zonos.
