Vokietijos istorikė Henrik Eberle savo knygoje „Laiškai Hitleriui - žmonės rašo savo lyderiui“ paskelbė dalį iki šiol niekada nepublikuotų Adolfo Hitlerio gerbėjų laiškų, praneša „Haaretz“.
Dešimtis tūkstančių nacių vadui rašytų laiškų buvo rasti valdžios archyve Maskvoje. Į čia jie pateko II Pasaulinio karo pabaigoje rusams paėmus centrinius A. Hitlerio rūmus Berlyne.
Korespondencija datuojama nuo pat A. Hitlerio politinės karjeros 1920 metais pradžios iki paskutiniųjų jo gyvenimo dienų 1945-aisiais.
Keletas ištraukų iš paskelbtų laiškų:
„Brangusis dėde Hitleri – į Reicho vadą kreipiasi Klaipėdos krašto gyventoja, vokietė Annelene K. - mes jūsų taip ilgai laukiame. Kada gi atvyksite į mūsų kraštą? Būtume labai laimingi, jeigu vėl galėtume priklausyti Vokietijai. Visi žydai ir lietuviai tuomet turėtų išvykti, ar ne? Žydai ima ne tik mūsų duoną, jie taip pat žudo krikščionis savo Velykoms.“
„Gerbiamas Reicho kancleri, kaip griaustinis iš giedro dangaus audra užgriuvo mane. Netekau visų savo pirkėjų. Prašau, padarykite taip, jog vėl būtų įmanoma gyventi. Jums padėkočiau daugybę tūkstančių kartų.“, - 1934 balandžio 27 dieną į A. Hitlerį kreipėsi žydų amatininkas Heinrich Herz.
Pagalbos šaukiasi nacių partijos narys, sužinojęs, kad jo senelė buvo žydė – „Didysis vade, ką aš turėčiau daryti? Ar turėčiau apriboti savo veiklą? Ar mes ne žmonės? Prašau, padėkite man.“ Iš A. Hitlerio buvo gautas trumpas atsakymas – „Galbūt jūs galite būti naudingas vietiniame partijos skyriuje“.
