Pats dokumentas buvo išplatintas dar vasario mėn.: per reguliarius Ženevoje vykusius susitikimus tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos užsienio politikos ekspertų, artimų jų vyriausybėms.
Šveicarijos vyriausybės finansuojamas Ženevos centro parengtas dokumentas yra vienas išsamiausių Rusijos ir Ukrainos karo paliaubų šablonų, suponuojantis tikslus nuo teorinių variantų pereiti prie konkrečių praktinių sprendimų.
„Viena didžiausių istorijoje ugnies nutraukimo stebėsenos operacijų bus vykdoma labai greitai, kol kas neplanuojant, kaip ji atrodys“, – dokumento tikslą paaiškino vienas iš jo rengėjų, Europos saugumo specialistas Walteris Kempas.
1,2 tūkst. kilometrų ilgio ir 10 kilometrų pločio buferinė zona
Remiantis paskelbta medžiaga, visų pirma siūloma sukurti mažiausiai 10 kilometrų pločio buferinę zoną, kuri atskirtų abi kariaujančias kariuomenes, o jai patruliuoti skirti 5 tūkst. civilių ir policijos pareigūnų.
Dokumente taip pat teigiama, kad šių stebėtojų saugumui užtikrinti gali prireikti apie 10 tūkst. užsienio karių. Savo ruožtu stebėtojai turi pranešti, kaip laikomasi paliaubų ir ar sunkioji ginkluotė atitraukta sutartu atstumu nuo buferinės zonos.
Manoma, kad misija veiks pagal Jungtinių Tautų suteiktą įgaliojimą.
Be to, dokumente numatoma, kad tarptautiniai stebėtojai dirbs kartu su komisija, kurią sudarys Rusijos ir Ukrainos kariškiai.
Per šią komisiją abi šalys galėtų reikalauti viena iš kitos atsakomybės ir susitarti spręsti susijusius klausimus, pavyzdžiui, dėl belaisvių paleidimo, išminavimo ir civilių koridorių per buferinę zoną sukūrimo.
„Tai bus nepaprastai sudėtinga problema“, – sakė Samuelis Charapas, Rusijos analitikas iš RAND korporacijos Vašingtone.
Viena iš priežasčių yra ta, kad Rusijos okupuotos teritorijos ilgis yra maždaug penkis kartus ilgesnis nei demilitarizuota zona tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų.
Kita priežastis, pasak S. Charapo, yra abiejų kariaujančių šalių turimų ginklų įvairovė.
Rengiant dokumentą dalyvavo Ukrainos, Rusijos, JAV ir ES atstovai
Pasak Ženevos saugumo politikos centro direktoriaus Thomo Gremingerio, tarp ekspertų, dalyvavusių rengiant dokumentą, buvo tarptautinių organizacijų darbuotojų ir buvusių karinių vadų, turinčių taikos palaikymo patirties. Visi jie veikė laikydamiesi anonimiškumo principo.
„Turėjome būti labai apdairūs“, – pabrėžė T. Gremingeris, patikslindamas, kad organizavo „konfidencialias diskusijas“ tarp Ukrainos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių užsienio politikos ekspertų.
Pasak jo, šių susitikimų dalyviai, kurių tapatybės centro direktorius taip pat neatskleidė, veikė „asmeniškai“, nors prieš tai turėjo būti informuoti savo vyriausybių, o po to išklausyti.
Pasak jo, pirminis susitikimų, kurie prasidėjo dar 2022 m., tikslas buvo „užmegzti ryšių kanalą“ su Maskva, o prieš rengiant 31 puslapio dokumentą taip pat buvo aptarti paliaubų ar karinio susitarimo scenarijai.
Putinas yra didžiausias iššūkis įgyvendinant taikos planą
Daugelis ekspertų sutinka, kad didžiausias sunkumas įgyvendinant pasiūlymus dėl ilgalaikių paliaubų yra Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pozicija.
Jie reiškia skepticizmą dėl Rusijos prezidento noro sutikti su paliaubomis ir laikytis jų sąlygų. „Rusijos pareigūnai beveik prieš prasidedant karui žadėjo, kad neketina įsiveržti į Ukrainą. Ir jokia stebėsenos misija negalės atgrasyti Rusijos prezidento, jei jis nuspręs pradėti naują invaziją į Ukrainą“, – rašoma „The New York Times“.
Berlyno Tarptautinio saugumo reikalų instituto (SWP) Rusijos ekspertas Janis Kluge, komentuodamas galimą įvykių raidą, sakė, kad „pavojinga užimti protą iliuzija“ apie galimai neišvengiamas paliaubas.
„Nemanau, kad Rusija sutiks su kuo nors, kur Ukraina išliks nepriklausoma ir suvereni net ir savo kontroliuojamoje teritorijoje“, – teigė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
