Visi kaip vienas pasislepia po mokykliniais stalais. Japoniukai galvas saugo nuo įsivaizduojamų krentančių daiktų ir nuolaužų. O kad galėtų saugiai sprukti iš griūvančio pastato, ant galvų kiekvienas turi mokėti užsidėti specialią minkštą apsaugą.
Masinės pratybos šiemet žymi ir 92-ąsias Didžiojo Kanto žemės drebėjimo metines. Tuomet – 1923 metais Japonija kone 10 minučių drebėjo 8 balų pagal Richterio skalę stiprumu. Per drebėjimą žuvo ar dingo kone pusantro šimto tūkstančių žmonių. Drebėjimas japonams smogė per pietų metą, kai daug kur ant ugnies buvo šildomas maistas, todėl visur kilo gaisrai. Japonija yra seismiškai aktyvioje teritorijoje ir drebėjimai čia nėra retenybė.
„Vyriausybė visuomet peržiūri savo katastrofos prevencijos planą, dirba, kad geriau koordinuotų veiksmus žemėje, jūroje ir ore. Viskas daroma siekiant pasiruošti didelėms nelaimėms: tokioms kaip žemės drebėjimai, kurie gali nutikti Tokijo teritorijoje“, - tvirtina Japonijos premjeras Shinzo ABE.
Japonija tikrai nėra vienintelė šalis, rengianti tokias pratybas. Tai taip pat daroma Peru. Šioje Pietų Amerikos šalyje, prognozuojama, artėja didelių liūčių, potvynių ir nuošliaužų laikotarpis, kuris tęsis net iki 7 mėnesių. Ši vietinė gamtos stichija, vadinama El Ninjo fenomenu, ir prasideda smarkiai įkaitus Ramiojo vandenyno paviršiui. Paskutinį kartą toks smarkus kataklizmas šalį siaubė prieš 18 metų ir tikimybė, kad netrukus katastrofa pasikartos – mažiausiai 55 proc.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
