Jeigu iki JAV ir Europos užsidarymo karantinui, bei po to sekusios finansų rinkų griūties, ekspertai atsargiai prognozavo sulėtėjusį ekonomikos augimą, tai dabar daugelis sutinka, kad pasaulis taps skurdesnis.
Jie perspėja, kad artėjantis ekonomikos kritimas gali pasirodyti esąs daug pavojingesnis mūsų planetos gerbūviui, negu prieš dešimtmetį įvykusi finansų krizė, nes šįkart problemos yra daug platesnio masto ir gilesnės.
2008-2009 metais „užgesusią“ bankų sistemą iš naujo paleido centriniai bankai, prispausdinę pinigų, rašoma BBC. Dabartinė krizė pakirto visą ekonomiką: ir gamybą, ir paslaugų sektorių, ir paklausą – todėl būtinos tikslinės intervencijos, o tam prireiks visų ir kiekvieno atskirai aukų.
„Šįsyk problema kitokia – problemos iškilo realiai ekonomikai. Ir to neįmanoma pašalinti tik centrinių bankų pastangomis“, – kalbėjo didžiausio investicinio fondo pasaulyje „BlackRock“ atstovas Rupertas Harrisonas.
„Antikrizinės priemonės, sukurtos po pasaulinės finansų sistemos ir euro zonos krizių, skirtos kovai su visai kitomis problemomis. Šį sykį viskas yra visiškai kitaip?“, – tvirtina ekonomistai, išplatinę atvirą laišką, kuriame tvirtinama, kad koronavirusas grasina ne tik Europos ekonomikai, tačiau ir jos vienybei.
Visų pasaulio šalių valdžioms teks išleisti milijardus mokesčių mokėtojų pinigų, kad pašalintų krizės problemą – sustabdytų epidemiją ir jos pasekmes – palaikytų nukentėjusius nuo to žmones ir verslus. Čia gali iškilti kitos problemos: veikti reikia greitai, ryžtingai, gerokai išlaidauti ir dar koordinuoti su kaimyninėmis valstybėmis, kas daugelio šalių politikams sekasi sunkiai.
Kiek ir kam teks išlaidauti
Kai kurios valstybės jau paskelbė, kad skiria milžiniškas lėšas kovai su krize. Kitose valstybėse politikai dar delsia. Sumos kol kas bet kokiu atveju yra preliminarios, nes nėra žinomas tikrasis problemos mastas, tačiau ji jau viršija 100 mlrd. dolerių.
Tačiau to nebus gana.
ES šalims teks per metus išleisti apie 350 mlrd. dolerių vieną mėnesį truksiančio karantino pasekmėms likviduoti, paskaičiavo ekonomistų grupė, rašoma BBC.
Kam bus išleisti šie pinigai? Trims pagrindiniams dalykams: sveikatos apsaugos sistemos išlaikymui, žmonėms ir verslui gelbėti.
Pirmasis leistų susitvarkyti su epidemija, antrasis – palaikyti ekonomikos paklausą ir socialinį stabilumą, trečiasis – atgaivinti paslaugų ir prekių pasiūlą.
Valstybės palaikymo prireiks tiek žmonėms, netekusiems darbo dėl karantino, tiek ir bendrovėms, kurios neteko darbo jėgos, tiekėjams ir vartotojams. Ji gali būti pateikta biudžetinių subsidijų, mokesčių atostogų ar piniginių kompensacijų pavidalu.
Daugelio šalių socialinės išlaidos išaugs, jeigu valdžia imsis didinti nedarbo pašalpas ar išmokas ligos atveju.
Verslas jau dabar trimituoja pavojų. Ir jau dabar tampa aišku, kad kalbama ne tik apie pelno netekimą. Milijonai žmonių neteks darbo, tūkstančiai įmonių bankrutuos. Valdžiai teks nelengvas pasirinkimas: palaikyti verslą dabar ar vėliau išlaikyti bedarbius, tuo pat metu dabartinės sąlygos yra tokios, kad visų su epidemijos pasekmėmis susidūrusių valstybių ižduose sparčiai mažėja pinigų dėl spartaus sumokėtų mokesčių nyksmo.
Tarp labiausiai nukentėjusių dabar – turizmas ir aviacija. Tarptautinė turizmo ir kelionių taryba perspėjo, kad dėl pandemijos darbo gali netekti 50 mln. žmonių, jau šiais metais pasaulinė turistinių paslaugų rinka gali susitraukti net ketvirtadaliu.
Grėsmė iškilo ir paslaugų rinkai: nuo restoranų ir kino studijų iki universitetų ir taksi paslaugų teikėjų. Visame pasaulyje sporto industrija neteko milijardų pajamų už transliacijas ir prekybos bilietais. Gelbėti teks ir naftos gavybos bendroves, kurios neteko pajamų dėl naftos kainų ir paklausos kritimo.
Ir tai tik pradžia
JAV Senatas trečiadienį pasiekė pirminį susitarimą dėl istorinio 2 trilijonų dolerių vertės ekonomikos gelbėjimo paketo.
ES pažadėjo skirti apie 40 mlrd. eurų. Labiausiai nuo viruso Europoje nukentėjusioji Italija – iki 25 mlrd. eurų. Šveicarija ir Pietų Korėja – po 10 mlrd. dolerių, Egiptas – 6 mlrd. dolerių. Prancūzija, Australija, Naujoji Zelandija ir Japonija pažadėjo „daryti viską, kas įmanoma“, kad šalių ekonomika būtų išgelbėta.
Kinija jau pradėjo didelio masto gamybos gelbėjimo programą, suteikdama mokesčių lengvatas ir lengvatinius kreditus.
Nė viena iš šių šalių kol kas dar nesusidūrė su dabartinės krizės pasekmėmis. Ir šios pasekmės bus rimtos, įsitikinęs ekonomistas Mohamedas A. El-Erianas, dirbęs vadovaujančiose pareigose TVF ir Baracko Obamos administracijoje.
„Artimiausiu metu pasaulis susidurs su ekonominėmis problemomis, kurios bus rimtesnės ir didesnio masto už tai, ką kada nors išgyveno didžioji dalis išsivysčiusių šalių gyventojų“, – pasakojo jis naujienų agentūrai BBC.
„Mes gyvename globalioje ekonomikoje, kuri paremta augančiu tarpusavio ryšiu. Tačiau staiga sveikatos apsaugos sistema pareikalavo socialinės atskirties, atsiskyrimo ir izoliacijos. Tai prieštarauja tam, kas slypi ekonomikos augimo, gerbūvio ir finansinio stabilumo pagrinde“, – mano ekspertas.
Kiek mes nuskursime
Iki koronaviruso pasirodymo ekonomistai prognozavo 2020-aisiais apie 3 proc. pasaulinės ekonomikos augimą. Dabar jie prognozuoja recesiją ir nesutinka tik dėl to, kiek ji truks: viskas priklauso nuo to, kaip toliau vystysis pandemija.
Jeigu šiais metais ekonomika taip ir nepradės augti, pasaulis neteks kažkur 4 trln. Dolerių. Tai yra daugiau nei visas Vokietijos, didžiausios Europos ekonomikos, BVP.
Iš trijų didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV, Europos Sąjungos ir Kinijos – dvi dar tikisi gerbūvio augimo, nors ir mažesnio, nei tikėtasi, o viena – Europos Sąjunga – jau planuoja susiveržti diržus.
Europos valdininkai dar kovo pradžioje tvirtino, kad metų pabaigoje tikimasi 1 proc. kritimo. JAV ekonomika kol kas dar yra augimo kelyje, tačiau ir Amerikoje ekonomistai palaipsniui peržiūri prognozes. Kovo mėnesį Čikagos universiteto atliktoje apklausoje jie buvo tik kiek mažesni už savo kolegas iš Europos: 62 proc. įžvelgia didelės recesijos pasaulyje dėl koronaviruso galimybes (Europoje – 82 proc.).
JAV, Kinija ir ES surenka net du trečdalius ekonominio aktyvumo pasaulyje, todėl Europos nuosmukis ir Kinijos sulėtėjimas yra pakankamas pretekstas stabdyti ir visą pasaulio ekonomiką. Jeigu dar atsižvelgtume į tai, kad kritus naftos ir metalų kainoms, kyla grėsmė ir žaliavas išgaunančioms šalims, bendras paveikslas tampa dar niūresnis.
Dabartinė situacija Vakaruose kol kas neatsispindi statistikoje, tačiau apie ją galima spręsti pagal kiek anksčiau su koronavirusu susidūrusia Kinija, kur vasarį buvo sustabdyta faktiškai visa gamyba ir paslaugų sektorius. Kritimas buvo galingesnis, negu prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės metu.
