Trumpo administracija kalbasi dėl smūgio Šiaurės Korėjai tuo metu, kai artimiausias prezidento ratas yra pasidalinęs ir svyruoja tarp smūgio ir diplomatinės vilties išlaikymo. Tiek „The Telegraph“, tiek ir „The Wall Street Journal“ praneša, kad JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas ir JAV gyvybos sekretorius Jamesas Mattisas bando atkalbėti D.Trumpą nuo smūgio, o tuo metu prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H.R.McMasteris skatina pasirinkti būtent šį sprendimą. Tokie pranešimai pasirodė po dviejų mėnesių pačių įvairiausių žinučių Šiaurės Korėjos tematika.
„Kruvinos nosies“ strategija, siūlanti aštrų, karinį atsaką į Šiaurės Korėjos rengiamas provokacijas, perkelia ant JAV pečių didžiulę atsakomybę ne tik dėl labai preciziško smūgio garantijos, bet ir dėl dėl to, kad bet kokį karinį veiksmą Pchenjanas gali įvertinti kaip visuotinio karo pradžią. Tai reiškia, kad bet koks smūgis gali baigtis globaline ir net branduoline katastrofa.
Priežastis, kodėl JAV administracija nesusikalba?
Gruodžio viduryje R.Tillersonas pateko į visos žiniasklaidos akiratį dėl to, kad tariamai paskelbė JAV politikos Šiaurės Korėjos atžvilgiu pokytį.
„Mes esame pasirengę kalbėtis bet kuriuo metu, kai tik Šiaurės Korėja norės. Mes taip pat esame pasiruošę pirmą kartą susitikti be jokių išankstinių sąlygų“, - sakė jis.
Žurnalistams pasitikslinus situaciją, Baltieji rūmai teigė, kad „prezidento požiūris į Šiaurės Korėją nepasikeitė“. Tuo pačiu metu, H.R.McMasteris pasirinko visiškai priešingą poziciją ir tvirtino, kad karo su Šiaurės Korėja tikimybė „auga kiekvieną dieną“. Jis BBC pareiškė, kad jei reiks, JAV „privers Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinės ginkluotės net ir be režimo bendradarbiavimo“.
Per savo prezidentavimo metus D.Trumpas nevengė įvairiausių pasisakymų apie Šiaurės Korėją – nuo galimybės derėtis su šalies lyderiu Kim Jong-Unu iki šaipymosi iš jo branduolinio arsenalo dydžio ir galios. Vienu metu Trumpas netgi nutildė JAV valstybės sekretorių sakydamas, kad bandydamas kalbėtis su Pchenjanu jis tik „švaisto savo laiką“.
Kol kas laimi „taikieji“
Šiandien Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja susitiko pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus. Susitikimas siejamas su įtampos mažinimu ir vasario mėnesį Pjončane prasidedančias žiemos olimpines žaidynes. Trumpas prieš tai buvo išreiškęs atsargų optimizmą dėl šio susitikimo ir toliau tarėsi su Pietų Korėja dėl Pchenjaną erzinančių kasmetinių karinių pratybų. Tuo tarpu Kim Jong-Unas išreiškė viltį, kad žaidynės praeis saugiai.
Tačiau visa dabar stebima taiki situacija yra labai trapi – praėjusių metų pabaigoje žiniasklaidoje ne kartą pasirodė informacija, kad R.Tillersoną siekiama pakeisti. Į jo vietą tariamai planuota pakviesti dabartinį CŽV vadovą Mike'ą Pompeo'ą, kuris laikomas karinio atsako Šiaurės Korėjai šalininku. Jo atėjimas į postą galėtų pakeisti nuomonių balansą Apvaliajame kabinete.
Scenarijai
Jei JAV norėtų smogti Šiaurės Korėjai, ji turi tiek priemones, tiek ir reikalingos praktikos smogti smūgį, kuris pažemintų ir padarytų didelės žalos Šiaurės Korėją.
Tačiau limituoto smūgio logika tvirtina, kad ir atsakas į tai turėtų būti limituotas. Jei Kim Jong-Unas nereaguotų į smūgį, tai reikštų, jog jis grįžta prie silpnojo pozicijos ir suteikia JAV pretekstą vėl smogti pagal situaciją.
Bet jei Šiaurės Korėjos lyderis nuspręstų smogti atgal, gali būti kad išsipildytų skaudi JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso prognozė – „prasidėtų milijonus gyvybių kainuosiantis karas, kokio nematėme nuo 1953 metų“.