Derinant pilietybės įstatymą, Lietuvos tikslas buvo sudaryti galimybes kiekvienam lietuviui palaikyti politinius ir pilietinius ryšius su Lietuvos valstybe. Tačiau viena yra surašyti popieriuje, kita – įgyvendinti viską praktiškai. Pasirodo, kad vykdomasis mechanizmas pradėjo šlubuoti nuo pat pradžių, todėl vietoj poslinkių į priekį iki šiol trypčiojama vietoje. O neigiamą požiūrį į dvigubą pilietybę pasaulio lietuviai apibendrino klausimu: „Gal mūsų nori atsikratyti?“
Nori atsikratyti...
„Reikia aiškiai atsakyti į klausimą: mes (išvykę gyventi į kitą šalį) piliečiai ar ne? Jei užsienio lietuviai nebus laikomi visateisiais Lietuvos nariais, kas tada laukia? Tuomet ryšiai galbūt visiškai nutrūks. Bent jau dėl susiklosčiusių aplinkybių kils tokia grėsmė“, – atkreipė dėmesį Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė.
Anot jos, reikia tokio pilietybės įstatymo, kuris patenkintų bent didžiosios dalies užsienio lietuvių interesus: „Suprantama, kad visiems niekada nepavyks įtikti. To ir nereikia. Bet pilietybės įstatymo redakcijos buvo pateiktos tiek jo ekscelencijai Valdui Adamkui, tiek dabartinei prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tačiau tiek vienas, tiek kitas nesutiko pasirašyti ir grąžino įstatymo redakciją Seimui, kad šis ją peržiūrėtų. O mūsų Seimo nariams pritrūko politinės valios kažką pakeisti.“
R. Narušienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos pilietybė tiesiog atimama, jei žmogus išvyko iš gimtinės po Nepriklausomybės atkūrimo. „Pilietybę prarasti itin lengva. Taip neturėtų būti. Šiuo metu pakanka išvykti svetur ir priimti kitos šalies pilietybę. Tada viską prarandi. Bet tokiu būdu yra atima Konstitucinė teisė. Kartais toks jausmas, kad nenorėdama suteikti dvigubos pilietybės, Lietuvos valstybė tiesiog nori atsikratyti išeivių“, – apgailestavo R. Narušienė.
Ko noriu ir ką galiu?
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio reikalų departamento direktorius Arvydas Daunoravičius pabrėžė, kad esame viena Lietuvos tauta, jungiama vienos lietuviškos tapatybės: „Ir visiškai nesvarbu, kuriame pasaulio krašte begyventume, kiekvienas iš mūsų privalome puoselėti lietuvybę.“
Anot A. Daunoravičiaus, Lietuvai svarbus ir reikalingas kiekvienas motyvuotas lietuvis, kuris savo žiniomis bei patirtimi nori ir gali prisidėti prie gimtinėje vykstančių politinių, ekonominių ir socialinių procesų. „Mes visi, vos ne kasdien turime savęs paklausti, ką aš, pasaulio lietuvis, noriu ir galiu duoti Lietuvai. Apskritai reikia atkreipti dėmesį į keletą akcentų. Informacijos sklaida turi veikti be trukdžių. O visi uždaviniai įgyvendinami laiku. Tačiau sunkmetis paliko savo pėdsakus. Tam tikros organizacijos, turi pačios susirasti lėšų, kad galėtų įgyvendinti išsikeltus uždavinius. Kalbos apie asignavimus nutilo dar prieš keletą metų“, – pasakojo A. Daunoravičius.
Per konferenciją kalbėjęs URM atstovas pasidžiaugė, kad užsienio valstybėse atsiranda vis daugiau visuomeninių organizacijų. „Kitas svarbus dalykas – švietimo klausimas. Į įvairias šalis siunčiame specialistus iš Lietuvos, kurie padeda puoselėti lietuvybę. Taip pat į kitas šalis keliauja lietuviški vadovėliai, garso ir vaizdo medžiagos. Kiekviena detalė yra svarbi, todėl manome, kad tokie žingsniai yra vertingi“, – pabrėžė A. Daunoravičius.
