„Jūs nepateisinate mūsų lūkesčių. Tuščiažodžiaudami jūs atėmėte mano vaikystę ir mano svajones! Ir man dar pasisekė. Žmonės kenčia, žmonės miršta, griūva ištisos ekosistemos. Mes ant masinio išmirimo slenksčio. Ir viskas, kas jus jaudina, – tai pinigai ir pasakos apie ekonomikos augimą. Kaip jūs drįstate!“ – pareiškė ji kalbėdama susirinkusiesiems.
Gretos istorija
Greta Thunberg išgarsėjo prieš metus, kuomet 2018-ųjų rugpjūčio 20-ąją pirmą sykį išėjo į piketą šalia Švedijos parlamento pastato, kad priverstų politikus vykdyti Paryžiaus klimato susitarimą. Pikete ji dalyvavo viena.
Dabar prie jos judėjimo „Fridays for Future“ (liet. „Penktadieniai už ateitį“) prisijungia milijonai žmonių visame pasaulyje, o pati Greta tapo kandidate laimėti Nobelio premiją. Netrukus po savo žymiosios kalbos ji buvo apdovanota „Right Livelyhood Award“, kuris yra vadinamas „alternatyviu Nobeliu“.
Merginą cituoja visos žiniasklaidos priemonės, jos veiksmus socialiniuose tinkluose seka apie 10 mln. žmonių. Per pastaruosius metus Greta sudalyvavo Davoso forume, susitiko su Europos Parlamentu Strasbūre, JT posėdžiuose, ji tapo Švedijos metų moterimi, „Time“ ir GQ metų žmogumi.
Pati Greta žiniasklaidai pasakojo, kad apie klimato kaitą pirmą sykį išgirdo 2011-aisiais, tuomet jai buvo 8-eri. Jos teigimu, ji niekaip negalėjo suprasti, „kodėl taip mažai yra dėl to daroma“.
Trimis metais vėliau ji tapo depresyvi ir apatiška, nustojo kalbėti ir valgyti. Netrukus jai buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir selektyvus mutizmas. Ji pati vieno iš savo viešų kalbėjimų metu pareiškė, kad šios diagnozės jai reiškia „kalbėjimą tik tada, kai tai yra būtina“.
„Dabar aš jaučiu, kad tai yra būtina“, – pasakojo ji susirinkusiems „TEDxStockholm“ žiūrovams. Pasakodama apie jai diagnozuotus sutrikimus ji tvirtino, kad nevertina jų kaip negalios, o mato tai kaip „supergalią“.
Būdama 12-os Greta nustojo valgyti mėsą, yra laimėjusi švedų leidinio „Svenska Dagbladet“ prizą už kūrinį apie klimato kaitą. Netrukus ji pradėjo praleidinėti pamokas mokykloje ir pavadino tai savo kova už visų mūsų ateitį. Jos pasirodymas priešais parlamentą iškart pritraukė švedų žiniasklaidos dėmesį. Mergina ir toliau tęsė savo „penktadieninius“ pamokų praleidinėjimus.
Nuo 2018-ųjų lapkričio prie šios akcijos prisijungia moksleiviai visame pasaulyje, o kova už klimato gelbėjimą tapo pagrindiniu jos užsiėmimu. 2019-ųjų vasarį 224 mokslininkai išplatino merginos palaikymo laišką.
Kartu su kitų 12 šalių vaikais ji pateikė skundą JT dėl Argentinos, Brazilijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Turkijos veiklos. Aktyvistės manymu, šios valstybės nesiima pakankamai priemonių kovoje su globaliu atšilimu ir jų neveiklumas pažeidžia JT Vaikų teisių konvenciją.
Nepaisant dažnai pasigirstančios nuomonės, kad mergina „naudojasi emocijomis“, jos kalbos atitinka mokslinius faktus.
Suomių internetinis faktų tikrinimo leidinys „faktabaari.fi“ atliko vienos iš Gretos kalbų tyrimą. Ekspertų pateikta išvada: Thunberg veikla gali būti vertinama kaip paremta įrodymais ir pasaulinio lygio mokslininkų nuomone.
„Savo namų darbus ji atliko gerai“, – rašoma teksto analizės išvadose.
Šeima
Thunbergų giminė turi ilgą darbo teatre istoriją. Jos tėvas Svante, mama Malena ir sesuo Beata – visi vienaip ar kitaip dalyvavo teatro veikloje. Net ir jos senelis Olafas buvo žymus teatro režisierius ir aktorius.
Gretos mama Malena Ernman – žymi Švedijos operos dainininkė, kuri 2009-aisiais atstovavo šalį Eurovizijos konkurse.
Gretos užsidegimas taip paveikė Maleną, kad ji nusprendė užbaigti savo profesionalią operos dainininkės karjerą, rašoma „The Guardian“. Straipsnyje pažymima, kad viena iš pagrindinių priežasčių – aviacijos poveikis aplinkai (Malena koncertuodama daug keliavo po pasaulį).
Sesuo Beata yra 3 metais jaunesnė už Gretą. Ji paveldėjo savo mamos aistrą dainavimui. Nepaisant to, kad apie savo sesę ji rašo itin retai, jau turi daugiau nei 10 tūkst. gerbėjų savo „Instagram“ paskyroje.
Aktyvistės tėvas Svante Thunbergas yra režisierius ir aktorius, suvaidinęs keliuose švedų televizijos serialuose. Savo socialinio tinklo paskyroje jis noriai dalijasi savo dukters pasiekimais ir vertinimais. Kartu su žmona parašė pirmąją šeimos išleistą knygą „From the Heart“ (liet. „Iš širdies“).
Knygos
Dėmesio sulaukia ir Thunbergų leidžiamos knygos. Mergaitės šeima socialiniuose tinkluose sulaukia kaltinimų, kad ji yra išnaudojama jų reklamai.
2018-aisiais dienos šviesą išvydo Marlenos ir Svantes parašyta knyga, kurioje yra pasakojama, kaip Greta tapo tuo, kas yra šiandien. Skaitantiems knygą primenama, kad ji parašyta dar iki Gretos išpopuliarėjimo ir daugiau akcentuojama jos gyvenimo ir depresijos istorija, rašoma DW.
Knygoje yra pasakojama apie Malenos Ernman ir jos vyro Svantes Thunbergo gyvenimą kartu su dviem dukromis. Apie tą laikotarpį, kuomet jie visi kartu (dėl Malenos darbo specifikos) keliaudavo po Europą, apie tėvystės džiaugsmą ir netikėtai smogusią krizę, kuomet penktokė Greta staiga nustojo valgyti.
Ant pirmojo leidimo knygos viršelio – Marlenos nuotrauka. Tuomet ji dar buvo šeimos įžymybė. Kitomis kalbomis knyga jau galėjo būti išleista ir su Gretos nuotrauka.
2019-aisiais buvo išleistas įvairių Gretos kalbų rinkinys „No One Is Too Small to Make a Difference“ (liet. „Niekas nėra per mažas, kad kažką pakeistų“).
2020-aisiais leidyklas pasieks trečioji Thunbergų šeimos knyga, kurią jie rašo visi kartu ir kuri pasakos apie pastarųjų metų įvykius.
Sulaukė daug neapykantos ir susilaukė palaikymo
Bekompromisė pozicija ir griežtas pasisakymų stilius atnešė G. Thunberg ne tik populiarumą, bet ir neapykantos bangą. Socialiniuose tinkluose visame pasaulyje pasipylė aršios diskusijos „už“ ir „prieš“ Gretą, kuriose nuomonę, rodosi, turi visi.
Į ją atkreipė dėmesį ne tik socialinių tinklų vartotojai, tačiau ir politikai ar politikos ekspertai. Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikos apžvalgininkas ir rašytojas Dineshas D‘Souza pareiškė, kad mergaitė savo įvaizdžiui kurti naudojasi nacių propagandos metodais.
„Vaikai – ypač skandinavų baltosios mergaitės su kasytėmis ir rausvais žandukais – dažnai buvo naudojami nacių propagandoje. Sena Goebbelso technika! Panašu, kad šiandienos progresyvūs kairieji vis dar mokosi žaidimo iš daug ankstesnių, 1930-ųjų, kairiųjų“, – rašė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Gretos Thunberg pozicija yra „pakankamai radikali“. Jo neįtikino ir merginos skundas JT, kuriame yra minima ir Prancūzija.
„Abejoju, ar panašūs veiksmai yra efektyvus problemos sprendimo būdas, žinant, kad Prancūzija nutraukia anglies vartojimą, stabdo (savo teritorijoje) šių žaliavų gavybą, imasi kitų priemonių“, – pareiškė E. Macronas „Europe 1“.
Jis taip pat pareiškė, kad „ekoaktyvistai turėtų savo jėgas nukreipti į šalis, kurios iš tiesų nieko nedaro ir netgi priešinasi kovai su klimato kaita“.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama po rugsėjo 17-ąją įvykusio susitikimo merginą pavadino „viena iš iškiliausių mūsų planetos gynėjų“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tą pačią dieną, kuomet Greta pasakė savo žymiąją kalbą, „Twitter“ parašė: „Ji panaši į labai laimingą mergaitę, kurios laukia šviesi ir nuostabi ateitis. Kaip malonu tai matyti!“.
Atsakydama į tai Greta savo socialinio tinklo paskyros aprašyme paliko tokį įrašą: „Labai laiminga mergaitė, kurios laukia šviesi ir nuostabi ateitis“.
