Praėjusią savaitę E. Macroną įsiutino žinia, kad Kanbera atsisakė didžiulės apimties susitarimo dėl prancūziškų povandeninių laivų įsigijimo ir vietoje to per slaptas derybas, kuriose dalyvavo ir Londonas, pasirinko amerikietišką alternatyvą.
Per pokalbį, kuris, pasak Eliziejaus rūmų, įvyko B. Johnsono iniciatyva, britų premjeras sakė, kad tikisi bendradarbiavimo „atsižvelgiant į mūsų vertybes ir bendrus interesus“ – pavyzdžiui, kovą su klimato kaita, saugumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir kovą su terorizmu.
E. Macronas savo ruožtu pareiškė B. Johnsonui „laukiantis jo pasiūlymų“, nurodoma trumpame prezidento kanceliarijos pranešime.
Dauningo gatvės pranešime sakoma, kad JK ir Prancūzija sutarė „toliau glaudžiai drauge dirbti“.
„Lyderiai ypač atkreipė dėmesį į mūsų ilgalaikio bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Afrikoje strateginę reikšmę, be kita ko, per bendrą (saugumo) misiją Malyje“, – nurodė B. Johnsono biuras.
Paryžiaus įniršis dėl povandeninių laivų sutarties, kurią jis vadina „dūriu į nugarą“, paskatino E. Macroną atšaukti Prancūzijos ambasadorius Vašingtone ir Kanberoje. Tokiu būdu jis pareiškė precedento neturintį protestą.
Tačiau prancūzų ambasadorė JK liko Londone, o Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as nesureikšmino Britanijos vaidmens, teigdamas, kad Londonas buvo „trečia nereikalinga“ šalis sandoryje ir JAV „jaunesnysis partneris“.
Kilus ginčui dėl povandeninių laivų Paryžiaus ir Londono santykiai tapo labiausiai įtempti nuo 2016 metų, kai Britanija nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos.
Dėl „Brexito“ tarp abiejų šalių kilo virtinė nesutarimų, visų pirma dėl žvejybos teisių, taip pat dėl vis dar opaus žemyninės Britanijos ir JK priklausančios Šiaurės Airijos prekybos klausimo.
Migrantų srautai irgi kelia įtampą Paryžiaus ir Londono ryšiuose.
Nepaisant šių nesutarimų, abi šalys tebėra pasirengusios glaudžiai bendradarbiauti gynybos srityje, sako ekspertai.