Nuo 2022 metų, kai G. Meloni buvo išrinkta labiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų į politinio spektro dešinę pasislinkusios Italijos koalicijos lydere, kaimyninės šalys ne kartą konfliktavo dėl imigracijos klausimų.
Pirmą kartą nuvykusį į Paryžių susitikti su E. Macronu, G. Meloni žurnalistams sakė, kad „Italija ir Prancūzija yra dvi sąjungininkės, dvi svarbios valstybės, centrinės ir pagrindinės Europos veikėjos, kurioms šiuo metu, kai mūsų bendri interesai labai sutampa, reikia kalbėtis tarpusavyje“.
„Labai svarbu, kad Roma ir Paryžius toliau bendradarbiautų tiek dvišaliu, tiek tarptautiniu lygmenimis“, – pridūrė ji.
E. Macronas paragino abi sąjungininkes tęsti bendradarbiavimą migracijos klausimais, kurie jo ir G. Meloni vyriausybėms kelia didelį susirūpinimą.
„Artimiausiomis savaitėmis, mėnesiais ir metais Italija ir Prancūzija gali toliau daryti naudingą pažangą“, – pridūrė jis.
2022 metų lapkritį G. Meloni neleido humanitariniam laivui su 230 migrantų prisišvartuoti Italijoje, todėl jis nuplaukė į Prancūziją, kur vyriausybė pasmerkė Romos sprendimą.
G. Meloni taip pat pasipiktino, kai E. Macronas vasarį Europos aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse pakvietė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir nepakvietė jos.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) gegužę sukėlė naują žodžių karą pareiškęs, kad G. Meloni nesugeba išspręsti migracijos problemų, nors buvo išrinkta dėl pažadų tai padaryti.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) dėl to atšaukė planuotą kelionę į Paryžių ir pareikalavo atsiprašyti.
Pasak vieno Prancūzijos prezidentūros pareigūno, G. Meloni ir E. Macronas taip pat turėjo aptarti pagalbą Ukrainai ir pasirengti šį mėnesį ir liepą įvyksiantiems ES ir NATO aukščiausiojo lygio susitikimams.
E. Macronas sakė, kad abiem šalims reikia nuoširdaus, ambicingo ir reiklaus dialogo.
