Įkvėpti Otavą paralyžiavusių Kanados vilkikų vairuotojų pavyzdžiu, tūkstančiai demonstrantų iš visos Prancūzijos išvyko į Paryžių per akciją „Laisvės vilkstinė“. Kolona sudaryta iš lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir mikroautobusų.
Protestą uždraudusi policija greitai ėmėsi priemonių: pamėgino apgręžti į sostinę plūstančias transporto priemones ir išrašė 283 baudas už dalyvavimą nesankcionuotoje demonstracijoje.
Tačiau daugiau kaip 100 transporto priemonių pavyko pasiekti garsųjį Eliziejaus laukų prospektą, kur policija ašarinėmis dujomis vaikė protestuotojus. Šios scenos atgaivino prisiminimus apie 2018–2019 metais vykusias „geltonųjų liemenių“ antivyriausybines riaušes.
Demonstrantai reikalauja panaikinti COVID-19 skiepų pasą, kurį būtina pateikti norint patekti į daugelį viešųjų vietų. Tačiau kai kurie demonstrantai nepatenkinti ir kylančiomis energijos bei maisto kainomis. Ši problema įžiebė „geltonųjų liemenių“ protestus, krėtusius Prancūziją 2018 metų pabaigoje ir 2019-ųjų pradžioje.
Dabartinės demonstracijos vyksta likus dviem mėnesiams iki Prancūzijos prezidento rinkimų, kuriuose prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), kaip spėjama, sieks perrinkimo.
Ministras pirmininkas Jeanas Castexas šeštadienį gynė sprendimą imtis griežtų priemonių prieš „Laisvės vilkstinės“ dalyvius.
Iš Paryžiaus dalis protestuotojų planuoja vykti į Briuselį, kur pirmadienį planuojama surengti demonstrantų „Europos suvažiavimą“.
