Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą sukėlė didžiausią konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų nuo 1962 m. Kubos raketų krizės laikų. Gegužės mėnesį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas teigė, kad Maskva gali pakeisti branduolinių ginklų panaudojimo doktriną.
Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrėjus Kartapolovas sekmadienį pareiškė, kad didėjant grėsmėms gali būti sutrumpintas sprendimų priėmimo laikas dėl branduolinių ginklų panaudojimo.
„Jeigu matysime, kad iššūkiai ir grėsmės auga, vadinasi galime kažką pakoreguoti dėl laiko per kurį reikia priimti sprendimą panaudoti branduolinius ginklus“, – A. Kartapolovas sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
Tačiau, anot jo, kol kas per anksti kalbėti apie konkrečius pakeitimus.
Pagal 2020 m. doktriną, prezidentas gali svarstyti apie branduolinių ginklų panaudojimą kaip apie atsakomąjį smūgį, jeigu prieš Rusiją būtų naudojami branduoliniai ar kiti masinio naikinimo ginklai, ar konvenciniai ginklai, jeigu tai kelia grėsme šalies egzistencijai.
Amerikos mokslininkų federacijos (FAS) duomenimis, 88 proc. pasaulio branduolinių ginklų priklauso Rusijai ir JAV. Abi jos modernizuoja savo branduolinius ginklus, o Kinija skubiai didina savo branduolinį arsenalą.
V. Putinas birželio mėnesį pareiškė, kad Rusijai nereikia naudoti branduolinių ginklų, kad laimėtų karą Ukrainoje.
