Pirmą sykį tai buvo įvykdyta 2014-ųjų rugpjūtį, kad Ukrainos kariuomenei pavyko pasiekti didžiulių pergalių kovojant su prorusiškais teroristais. Tuomet rusų armija įsiveržė ir įsitraukė į mūšius su Ukraina netoli Ilovaisko.
Antrą sykį Rusijos kariuomenė neteisėtai Ukrainos sieną kirto 2014-ais, tačiau į mūšius neįsivėlė. „Tai buvo prevencinis dalyvavimas, neleidžiant Kijevo kariuomenei nutraukti „rinkimų“ užgrobtose teritorijose“, – pasakojo pašnekovas.
Vėliau, jau šių metų sausį Rusijos kariuomenei vėl buvo įsakyta veržtis į Ukrainą, vyko derybos Minske. Tuomet Rusijos Federacijos armija smogė ukrainiečių pozicijoms Debalcevėje. Mūšis buvo itin aršus, tačiau ukrainiečiams teko trauktis.
Paskutinį sykį Ukraina sulaukė svečių iš Rusijos praėjusį mėnesį. Rusijos atstovas teigė, kad šįkart rusų kariuomenė į Donbasą įžengė išsigandusi, kad Ukraina gali atsiimti užgrobtas teritorijas. „Rugpjūtį Kijevas sukaupė 90 tūkst. karių ir buvo pasirengęs puolimui. <...> Tačiau mūsų (kariuomenės) dalyvavimas suveikė kaip sulaikymo faktorius. Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat darė poveikį Ukrainos prezidentui, įtikinusi jį atsisakyti puolimo minties, nes tai galėjo baigtis didžiuliais nuostoliais“, – pasakojo leidiniui rusų valdininkas.
Jo teigimu, šiandien taip vadinamose „DLR“ ir „LLR“ smogikų struktūrose yra apie 60 tūkst. smogikų, iš jų du trečdaliai yra vietiniai. 10 tūkst. teroristų – Ukrainos kitų regionų gyventojai, o dar 9 tūkst. – rusų kariai.
