Nepaisant to, nuotraukų autorius stovėjo tik per metrą nuo Pragaro akies skardžio. Afaro provincijoje jau nuo 1906 m. pukšintis lavos ežeras telkšo vos 603 metrų aukščio Erta Ale (Dūmijančio Kalno) ugnikalnio krateryje.
Pastarąjį kartą šis kalnas lava, pelenais ir dūmais ypač nuožmiai spjaudėsi 2005 m. rugsėjį. Tąkart stichija pražudė apie ketvirtį tūkstančio galvijų, o apylinkių gyventojai buvo priversti trauktis saugesniu atstumu.
Gyventojų evakuacijos buvo vykdomos ir 2007 m. rugpjūtį (tąkart be žinios dingo 2 žmonės), taip pat 2008 m. lapkritį. Pastarojo suaktyvėjimo būta ne tokio intensyvaus, tačiau kol kas paskutinio. Taigi, ugnikalnis snaudžia jau 8-erius metus.
„Tai – bene pavojingiausias mano projektas, - neslepia J. Santosas. – Fotografavau vos per metrą nuo skardžio ir vos per 20 metrų nuo iki baltumo įkaitusios lavos. Didžiausia bėda Erta Alėje – kraterio briauna nuolat keičiasi, nes lava tai pakyla, tai nuslūgsta, o neretai ir išsilieja per kraštus.“
„Ten niekad nevalia pamiršti, jog nors ir stovi ant, atrodytų, tvirtos žemės, ji bet kurią akimirką gali suminkštėti ar net suskystėti, - įspėja fotografas. – Privalai būti labai apdairus.“ Pragaro akį portugalas pyškino taip pat ir iš oro, pasitelkęs droną su 4 tūkst. rezoliucijos kameromis.
„Vis tiek privalėjau būti kuo arčiau drono, nes dėl pragariškų sąlygų lavos ežero pakrantėje jis galėjo prarasti ryšį su valdymo aparatu ir nukristi į ežerą, ar net pradėti lydytis ore. Tad teko darbuotis labai kantriai, neskubant.“
„Kas 2-3 min. kažkur po kojomis pasigirsta besiveržiančių dujų šnypštimas, - toliau įspūdžiais dalijasi J. Santosas. – Įkaitintų uolienų slėgis jo gelmėse toks didelis, kad tas, atrodytų, tvirtas pagrindas po kojomis kiekvieną akimirką gali pradingti, ir tu atsidursi prasivėrusiame tarpeklyje į Pragaro akį. Laimė, taip nutikdavo ne po kojomis – ir prasidėdavo įspūdingi lavos veržimosi fejerverkai.“
Danakilo dykuma, kurioje veikia ugnikalnis, oficialiai yra karčiausia gyvenama vieta Žemėje. Beje, portugalas fotografuoti ir filmuoti galėdavo tik anksti ryte ir vėlai vakare, temstant. „Tokių bazaltinio skydo vulkanų Žemėje tėra tik šešetas, - atkreipia dėmesį J. Santosas. – O šis yra vienintelis, prie kurio įmanoma prieiti. Jausmas neįsivaizduojamas.“
Apie Erta Alės ugnikalnį žinoma mažai, nes jis stūkso viename mažiausiai gyvenimui tinkančių planetos kampelių, o negausūs vietiniai gyventojai lankytojus vertina priešiškai – 2012 m. keletas turistų buvo nužudyti.
„Ugnikalnis yra gana arti pasienio su Eritrėja, o Etiopija su šia valstybe smarkiai nesutaria, - primena J. Santosas. – Netoli ugnikalnio įkurta Etiopijos karinių pajėgų bazė, todėl kopdamas į šį ugnikalnį privalai turėti kariškių palydą.“
