Operacija „Su Naujais metais!“
Toli gražu ne visi švenčia žiemos šventes šeimos rate. Kalėdos ir Naujieji metai – taip pat ir triukšmingų vakarėlių ir linksmų šėlionių metas. Daugelis nusikaltėlių šiomis dienomis taip nusiteikia atitinkamai, todėl ir vagystės būna juokingesnės, negu visada. Policija neatsilieka nuo savo nuolatinių „klientų“ ir taip pat „švenčia“. Taip, pavyzdžiui, Filadelfijos laikraštis „Evening Public Ledger“ 1921 metų gruodžio 24 dieną leidinyje patalpino iš karto tris straipsnius apie tai, kaip kriminalinis pasaulis pasitinka Kalėdas.
Imigrantai, sulaikyti už įvairius teisės pažeidimus ir patalpinti Filadelfijos imigraciniame centre, buvo įsitaisę pakankamai patogiai. Laikraštis pranešė, kad šventinį vakarą jų laukia „kalėdinė eglutė, šventinė vakarienė ir netgi daug dovanų“. Visa tai imigrantams pažadėjo Filadelfijos policija. Nusikaltėliai, likę laisvėje, patys pasirūpino šventiniu stalu. Laikraštis rašė, kad nežinomi vagys pavogė 250 kilogramus kalakutienos iš „American Stores“ , o iš mėsininko Bernardo Cannono pavogė devynis kalakutus ir žąsį. Tačiau linksmiausiai dieną praleido banditai, apsilankę misterio Rice‘o vaistinėje Market gatvėje. Du banditai privertė lankytojus pakelti rankas į viršų, atėmė iš savininko 65 dolerius ir palinkėjo visiems linksmų švenčių. Dėl Kalėdų vagys nusprendė neimti vaistinės lankytojų piniginių. Tiesa, vienas iš banditų taip paaiškino tokį sprendimą: „Jūs jau vis tiek viską išleidote kalėdinėms dovanoms, taip kad jus apvogti nebėra jokios prasmės.“
Panašios kriminalinės linksmybės pasikartoja metai iš metų. Tačiau kartas nuo karto nusikaltėliai sumąsto kažką iš tiesų įspūdingo. Taip buvo, pavyzdžiui 1972 metų sausio 2 dieną, kai profesionalių vagių grupė surengė visų laikų įspūdingiausią reidą prabangiame viešbutyje.
Ši istorija prasidėjo taip pat, kaip dažniausiai prasideda filmai apie amžiaus vagystes. 1971 metų gruodžio 30 dieną Niujorke keletas „kietų“ vyrukų susirinko atskirame naktinio klubo „Port-side“ kabinete, priklausiusiame Samueliui Nalo pravarde Arabas. Vakarėlio šeimininkais buvo pats Nalo ir jo senas bendrininkas Robertas Comfortas. Abu jie buvo žinimo vagišiai ir retai imdavosi kokio reikalo, jei jis buvo vertas mažiau milijono. Kartą, pavyzdžiui, Nalo ir Comfortas pavogė iš „Sherry Netherland“ viešbučio brangenybių už 1 milijoną dolerių. Kitą kartą apvogė pačia Sophie Loren, kuri tąkart neteko brangenybių už 2 milijonus dolerių. Abu nusikaltėliai sėkmingai bendradarbiavimo su mafijos šeima Liuceze ir neblogai sutarė ir su kitais „mafiozais“. Colombo ir Geneveze šeimų bosai reguliariai ilsėdavosi „Port-Side“ klube, kur jiems būdavo suteikiamos įvairios pramogos – pilvo šokiai, arabiški skanumynai ir kiti įvairiausi „rytietiški malonumai“...
Svečiai, atėję pas Nalo ir Comfortą, taip pat buvo pakankamai spalvingos asmenybės. Čia buvo ir kanadietis Robertas Germainas, puikiai mokėjęs įveikti bet kokią spyną, albanai Ali-Benas ir Alas Greenas, dirbę Turkijos mafijai, puikiai mokėjęs įsilaužti bet kur Alanas Visconti, samdomas žudikas Donaldas Francospo pravarde Graikas, ir dar vienas nežinomas banditas vardu Peteris.
Nalo ir Comfortas tą dieną juos surinko, kad išaiškintų savo suplanuotos operacijos esmę. Taikiniu tapo prabangus „Pierre Hotel“, kuriame Naujųjų metų naktį buvo numatytas didžiulis vakarėlis. Vagystės planas buvo surašytas detaliai – kiekviena minutė. Ir viskas įvyko pagal planą...
Sausio 1 dieną, 3:50 ryto, kai svečiai jau galutinai pergėrė alkoholio, apsauga pavargo ir prarado budrumą, banditai privažiavo prie viešbučio prabangiu Cadillacu. Jie apsimetė kviestinio vakarėlio svečiais, ramiai pateko į vidų ir ėmėsi reikalo. 19 apsaugos darbuotojų ir viešbučio tarnaitės buvo paimti įkaitais. Tuos, kurie priešindavosi, sukaustė antrankiais. Vagys ėmėsi švarinti visus viešbučio seifus, kuriuose svečiai saugojo savo brangenybes. Linksmi nusikaltėliai, kai darbas jau buvo atliktas, viešbučio darbuotojams paliko arbatpinigių ir pasišalino. Jų laimikis iš viso sudarė 11 milijonų JAV dolerių.
Beje, nepagaunamieji Nalo ir Comfortas netrukus buvo sučiupti. Nalo bandė parduoti savo laimikio dalį, tačiau buvo pasipiktinęs supirkinėtojų pasiūlyta kaina. Ieškodamas kitų, jis užtaikė ant policijos informatoriaus. Kartu įkliuvo ir Comfortas. Abu atsidūrė kalėjime. Ali-Benas ir Alas Greenas pabėgo į Europą, Peterio pėdsakų rasta nebuvo. Francosas ilgai slapstėsi, tačiau buvo sučiuptas po eilinės žmogžudystės. Tiesa, prieš tai jis spėjo pagal užsakymą rasti Ali-Beną ir Alą Greeną ir juos nužudyti. R. Germainas nusprendė tapti rašytojų, ir kai 1980 metais policija atėjo jį suimti už prekybą heroinu, jo spausdinimo mašinėlėje liko vienas iš jo nebaigto romano lapų. Iš kalėjimo išėjęs Nalo 1988 metais buvo nužudytas... Tačiau visų šių žmonių įvykdyta įspūdinga „šventinė“ vagystė bus prisiminta dar ilgai. Ji netgi buvo įtraukta į Gineso rekordų knygą.
