Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Aleksejus Golubovičius gimė 1964 m. birželio 11 d. Maskvoje. 1986 m. Maskvos Plechanovo liaudies ūkio institute baigė ekonominės kibernetikos studijas. 1989 m. Golubovičius įsidarbino Michailo Chodorkovskio ir Leonido Nevzlino iniciatyva sukurtame banke MENATEP, dirbo mokslo ir analizės skyriaus vadovu.
1994–1996 m. MENATEP investicinės bankininkystės skyrius, vadovaujamas Aleksejaus Golubovičiaus, dalyvavo dešimtyse sandorių, susijusių su įvairių ūkio sektorių įmonių privatizavimu, susijungimu ir įsigijimu.
1996 m. Golubovičius buvo išrinktas „Rosprom“ valdybos nariu ir jos dukterinės įmonės „FPG Russian Textile“ prezidentu.
1996–1998 m. ėjo investicijų bendrovės „OAO Russian Investors“ valdybos pirmininko pareigas.
1998–2001 m. Aleksejus Golubovičius ėjo naftos bendrovės „Jukos“ strateginio planavimo direktoriaus pareigas.
Jis buvo atsakingas už strateginį planavimą įmonėje, už kuro ir energetikos komplekso susijungimus ir turto įsigijimus, dukterinių įmonių restruktūrizavimą į vertikaliai integruotą struktūrą, santykius su smulkiaisiais akcininkais. 1998–1999 metų krizės metu jis vykdė „Jukos“ ir jos antrinių įmonių konsolidavimą.
2001–2007 m. buvo „Russian Investors“ direktorių valdybos pirmininkas. 2009 m. vasario mėn. Golubovičius buvo išrinktas į partijos „Teisingas reikalas“ Maskvos skyriaus, 2008 m. lapkritį Prezidento administracijos iniciatyva Rusijos demokratų partijos (DPR), pilietinės jėgos ir sąjungos pagrindu, politinę tarybą. Nuo 2007 m. iki dabar jis yra „Arbat Capital Management“ („Arbat Capital“), valdančios akcijų ir obligacijų rizikos draudimo fondus tarptautinėse kapitalo rinkose, direktorių tarybos pirmininkas.
Jo nuopelnai Kremliaus režimui
Pirmiausias jo nuopelnas yra melagingi parodymai.
Aleksejus Golubovičius atliko svarbų vaidmenį apkaltindamas Chodorkovskį, Lebedevą ir Nevzliną. „Jukos“ byloje, jis ne kartą keitė savo parodymus, o atsidėkodama už parodymus prieš „Jukos“ akcininkus, Generalinė prokuratūra jį pašalino nuo kaltinimų sukčiavimu Rusijos įmonių akcijomis.
Po „MENATEP“ grupės direktorių valdybos pirmininko Platono Lebedevo ir „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio arešto 2003 m., taip pat paskelbus Leonidą Nevzliną tarptautiniame ieškomų asmenų sąraše, Aleksejus Golubovičius išvyko į JK. 2004 m. pabaigoje jam buvo parinkta prevencinė priemonė – suėmimas, o Generalinė prokuratūra jį įtraukė į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl kaltinimų sukčiavimu.
Remiantis kaltinimu, Golubovičius, kaip „Jukos“ ir „MENATEP“ banko vyriausiasis strategas, tariamai panaudojo fiktyviąsias bendroves, siekdamas nuslėpti nuo mokesčių „Jukos“ grupei priklausančių įmonių pajamas ir jas pervesti į užsienį, padarydamas valstybei 283 mln. dolerių žalos.
2006 m. gegužės 10 d. Golubovičius buvo suimtas Italijoje pagal tarptautinį Interpolo orderį, tačiau vietos teismo sprendimu jam buvo paskirtas namų areštas. Bent jau nuo tada, tikėtina, prasidėjo jo bendradarbiavimas su Rusijos valstybine prokuratūra. Pasak Golubovičiaus, jis išvyko į Italiją susitikti su televizijos laidos „Tačiau“ vedėju, žinomu prokremlišku propagandistu Michailu Leontjevu. 2007 metų sausį tapo žinoma, kad po derybų su Generalinės prokuratūros darbuotojais Golubovičius grįžo į Rusiją ir aktyviai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Netrukus byla prieš jį buvo nutraukta.
Jis tvirtino, kad „Jukos“ vadovybė bandė nunuodyti jį ir jo šeimą, taip pat apkaltino Leonidą Nevzliną informacinėje kampanijoje prieš Chodorkovskį. Tačiau jau 2008 m. kovo mėn., kalbėdamas Maskvos miesto teismo procese dėl Nevzlino kaltinimų pasikėsinimu nužudyti, Golubovičius neapkaltino buvusio „Jukos“ akcininko „niekuo rimtu“, įskaitant jo žmonos automobilio užteršimą gyvsidabrio garais.
2010 m. Golubovičius buvo pagrindinis liudytojas nagrinėjant M. Chodorkovskio ir Lebedevo baudžiamąjį persekiojimą beveik 350 mln. tonų naftos pasisavinimo ir „pinigų plovimo ypač dideliu mastu“ byloje. Teismo metu jis paneigė savo ankstesnius kaltinimus buvusiems „Jukos“ vadovams dėl operacijų su VNK turtu. Jis taip pat tvirtino, kad „Jukos“ saugumo tarnyba jam niekada negrasino, nors savo parodymuose tyrimo metu teigė priešingai. Tačiau vėliau jis pareiškė esąs „nesuprastas“, o po to tyrime net norėjosi iš bylos išbraukti tokio „atsimetėlio“ liudytojo parodymus.
Ankstyvų liudijimų paneigimas, o vėliau paneigimų paneigimas byloja apie Golubovičiaus nepriklausomybės stoką šiame procese, taip pat netiesiogiai rodo fiktyvų proceso prieš „Jukos“ pobūdį. Svarbu pažymėti, kad teismas pasinaudojo melagingais Golubovičiaus parodymais prieš „Jukos“ vadovybę, kad surašytų „JUKOS“ bylą pagal Kremliaus pageidavimus.
