Apie galimas aukas, ar išpuolio priežastis nėra pranešama.
Padniestrė yra Moldovai priklausantis regionas, dėl kurio separatistinio valdymo nesutariama jau kelis dešimtmečius.
Padniestrė – nedidelė skurdi teritorija, prisišliejusi prie Ukrainos ir turinti apie pusę milijono gyventojų, iš kurių 180 tūkst. yra Rusijos piliečiai.Šis regionas atsiskyrė nuo rumuniškai kalbančios Moldovos po 1991 metais įvykusio Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir trumpo pilietinio karo 1992-aisiais.Jokia Jungtinių Tautų narė, netgi Rusija, nėra pripažinusi Padniestrės nepriklausoma valstybe. Regione yra Rusijos karinė bazė ir dislokuota kariuomenė.
Dėl Rusijos pareiškimų buvo iškviestas Rusijos ambasadorius
Moldova balandžio 22-ąją iškvietė rusų ambasadorių, vienam aukšto rango Rusijos kariškiui pareiškus, kad Maskva siekia „kontroliuoti pietinę Ukrainos dalį“, iš kurios būtų galima patekti į Moldovai priklausantį separatistinį Padniestrės regioną.
„Moldovos užsienio reikalų ministerija šiuos pareiškimus laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais Rusijos pozicijai, kuria remiamas mūsų šalies suverenitetas ir teritorinis vientisumas tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Moldovos URM taip pat išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl tų pareiškimų.
Anksčiau penktadienį Rusijos centrinės karinės apygardos vado pareigas einantis Rustamas Minekajevas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė sieks užsitikrinti visišką kontrolę Ukrainos rytinėse ir pietinėse srityse.
„Pietų Ukrainos kontrolė yra kitas kelias į Padniestrę, kur esama rusakalbių engimo atvejų“, – kalbėjo R. Minekajevas.
Padniestrė yra mažas separatistinis Moldovos regionas, kurį kontroliuoja prorusiški separatistai, ginkluojami ir remiami Maskvos.
Atskirame pareiškime Moldovos reintegracijos politikos biuras teigė, kad R. Minekajevo pareiškimas yra „nepriimtinas“.
„Tokie pareiškimai didina įtampą ir nepasitikėjimą“, – teigiama pareiškime ir priduriama, kad Moldovoje gerbiamos visų žmonių, nepriklausomai nuo jų kilmės, teisės.
