Anot sukilėlių rinkimų komisijos, iš viso 89 proc. rinkėjų pasisakė už Donecko srities, vieno iš dviejų regionų, kurių teritorijose buvo rengiami „referendumai“ savivaldą, o prieš nepriklausomybę balsavo 10 proc. gyventojų.
Savavališkai susikūrusios „rinkimų komisijos“ vadovas Romanas Liaginas srities centriniame Donecko mieste sakė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 75 procentai.
„Tai gali būti laikoma galutiniais rezultatais“, - pažymėjo jis per spaudos konferenciją, surengtą praėjus mažiau nei dviem valandoms po balsavimo pabaigos.
Kol kas nepranešama apie balsavimo rezultatus iš Luhansko —kitos srities, kurioje vyko panašus referendumas.
Tačiau, kaip spėjama, čia balsavimo rezultatai arba bus panašūs į Donecko, ar net pranoks juos.
Abiejuose regionuose gyvena 7 mln. žmonių; visoje Ukrainoje yra 46 mln. gyventojų.
Kijevas šį balsavimą pavadino „kriminaliniu farsu“, neturinčiu teisinės galios. Pasak jo, šį referendumą „įkvėpė, organizavo ir finansavo Kremlius“.
Vakarai taip pat atmetė referendumą dėl apsisprendimo, būgštaudami, kad šie ginčijami balsavimai gali paspartinti buvusios sovietinės respublikos subyrėjimą ir išprovokuoti pilietinį karą Europos rytiniame pakraštyje.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) savo oficialioje „Twitter“ paskyroje rašė: “Duomenys iš suklastotų referendumų Rytų Ukrainoje veikiausiai bus suklastoti. Jokių galimybių sužinoti bent jau aktyvumą“.
Nepriklausomi šaltiniai balsavimo rezultatų negali patvirtinti. Sukilėliai neleido užsienio žiniasklaidai stebėti balsų skaičiavimo proceso. Pats balsavimas taip pat vyko nedalyvaujant nešališkiems stebėtojams, rinkėjų sąrašai buvo nepilni, o nesistemiška registracijos sudarė sąlygas balsuoti ne vieną kartą.
Prieš balsavimo duomenų paskelbimą Donecko sukilėlių lyderis Denisas Pušilinas davė interviu naujienų agentūrai AFP, kuriame išdidžiai tvirtino, kad plebiscito rezultatai „sukurs pirmąją liaudies vyriausybę“.
„Už tai mes kovojome - kad dauguma spręstų regiono likimą, ir mes pasiekėme šį tikslą“, - sakė jis.
Referendumai vyko tvyrant įtampai Rytų Ukrainoje, kur armija tęsia puolimą prieš promaskvietiškus sukilėlius.
Kai kuriuose miestuose buvo pavienių smurto atvejų. Laisvai samdomas fotografas, kuris dirba AFP, matė, kaip ginkluotas vyras iš Kijevo šalininkų grupės šaudė į prorusiškų aktyvistų minią Krasnoarmijsko mieste, sunkiai sužeisdamas mažiausiai du žmones.
Susišaudymas anksti ryte taip pat įvyko Slovjansko pakraščiuose, kur sukilėliai bandė atsiimti televizijos bokštą.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) mato Rusijos prezidento Vladimiro Putino ranką neramumuose, kurie Rytų Ukrainoje vyksta nuo balandžio pradžios. Jos mano, kad jis siekia pakartoti scenarijų, kuris baigėsi Krymo aneksija kovo mėnesį.
V.Putinas trečiadienį paragino atidėti balsavimus dėl nepriklausomybės, bet Vakarų įtarimų tai neišsklaidė.
Klausimai dėl balsavimo teisėtumo ar geopolitinių pasekmių, regis, nerūpėjo tiems, kas sekmadienį laukė eilėse, kol galės atiduoti savo balsą.
35 metų gėlininkė Tatjana, kuri balsavo regiono centre Donecke, AFP sakė: „Jei būsime nepriklausomi, iš pradžių bus sunku, bet bus geriau, nei būti su fašistais“.
„Fašistais“ separatistai ir Rusijos valstybinė žiniasklaida vadina Vakarų remiamą Ukrainos vyriausybę.
Nuotaikos prieš Kijevą buvo stiprios po įnirtingo susišaudymo tarp armijos ir sukilėlių, per kurį penktadienį žuvo iki 21 žmogaus.
Drauge su kruvinais susirėmimais ir gaisru Odesoje, kuris prieš savaitę pareikalavo 42 žmonių gyvybių, tai paskatino daugelį dar dvejojusių rusakalbių ukrainiečių apsispręsti balsuoti prieš vyriausybę.
Tačiau kiti griežtai nepritarė sukilėliams ir referendumams.
Ketvirtadienį JAV viešosios nuomonės tyrimo instituto „Pew Research Centre“ paskelbti apklausos rezultatai rodė, jog 70 proc. ukrainiečių rytiniame regione norėtų likti vieningoje šalyje, o atsiskyrimui pritaria tik 18 procentų.
Kita vertus, anot šios apklausos, rytuose vos 24 proc. gyventojų pasitiki centrine vyriausybe Kijeve.
