Per antradienį parlamente vykusį antrąjį rinkimų turą S.Kallas surinko 45 įstatymų leidėjų balsus, M.Reps – 32.
Buvęs teisės kancleris Allaras Jõksas gavo 21 balsą ir liko trečias. Vienas balsalapis buvo neužpildytas.
Kitas parlamentarų balsavimas prezidento rinkimuose įvyks antradienį 16 valandą. Jame varžysis du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų per ankstesnį balsavimą, t. y. S.Kallas ir M.Reps.
Estijos prezidento rinkimai: politologai pareiškė savo nuomonę
Estų politologai, BNS komentuodami prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus, didžiausią susidomėjimą dabar keliančiu dalyku nurodė tai, kiek balsų per antradienį numatytą kitą rinkimų turą surinks antras bendras valdančiosios Reformų partijos ir Estijos socialdemokratų partijos kandidatas Siimas Kallas.
„Dabar įdomu pamatyti, kiek balsų ... gaus Siimas Kallas. Nes, plėtojant šią temą, galima daryti prielaidą, kad Siimą Kallą remiančių balsų kiekis bus dar mažesnis“, – sakė Tartu universiteto politologas Reinas Toomla.
R.Toomla turėjo omenyje tą aplinkybę, kad socialdemokratas Eiki Nestoras pirmadienį per pirmą ratą prarado penkis iš jam žadėtų balsų, dėl tų Reformų partijos narių, kurie nepritarė abiejų partijų susitarimui pirmame rate atiduoti savo balsą už E.Nestorą, o antrame ir trečiame turuose – už Reformų partijos narį S.Kallą - ekspremjerą ir buvusį Europos Komisijos vicepirmininką.
„Mes juk žinome, kad Reformų partija visai nebuvo vieninga dėl savo kandidatų į prezidentus. Ta aplinkybė, kad nuolat keitėsi kandidatūros, tai vieno, tai kito naudai, tikriausiai sukėlė Reformų partijoje vidaus įtampą. Ir toks Reformų partijos vidaus priešinimasis Siimui Kallui buvo įžvelgiamas. Aš manau, kad tai galiausiai turbūt ir pasireiškė pirmadienį tų penkių deputatų elgesiu. Matyt, tai buvo žmonės, kuriems tas susitarimas nepatiko“, – paaiškino R.Toomla.
Pirmas Estijos prezidento rinkimų ratas parlamente, kuris įvyko pirmadienį, kaip ir prognozuota, baigėsi be rezultatų.
Tai, kad trūkstamų balsų E.Nestorui nedavė Reformų partijos nariai, yra įsitikinęs ir sociologas Juhanas Kivirähkas. „Tikriausiai tai buvo balsai tų, kurie nepalaiko Nestoro ir Kallo tandemo, na iš kur jiems atsirasti, jeigu ne iš Reformų partijos“, – sakė jis.
Jo nuomone, antro rato rezultatai yra svarbūs ir S.Kallui asmeniškai, ir visai Reformų partijai, nes du kandidatai, antrajame rate gavę daugiausiai balsų, pateks į trečią ratą, o jei nė vienas iš jų ir tada nesurinks 68 balsų, rinkimai automatiškai persikels į Rinkimų kolegiją. „Automatiškas persikėlimas iš Rygikogaus (parlamento) problema yra tik Kallui, kuris pereina automatiškai, ir, jeigu (kandidate) dar bus iškelta Marina Kaljurand, tai du Reformų partijos kandidatai taps varžovais ir „suvalgys“ vienas kito balsus. Kitų kandidatų atžvilgiu ši sėkmė Rygikoguje neturi ypatingos reikšmės“, – pabrėžė J.Kivirähkas.
Populiari liberalų užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand, kurią remia kai kurie įtakingi Reformų partijos nariai, žadėjo būtinai balotiruotis antrame po parlamento rinkimų etape – Rinkikų kolegijoje – ir paragino S.Kallą jau jos naudai atsisakyti kovos kolegijoje.
