Gruzijos problemos turi tapti vienos svarbiausių Europos Sąjungos (ES) darbotvarkėje, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris kolegas iš kitų ES šalių skatino smarkiau atsižvelgti į šios Kaukazo šalies lūkesčius.
Lietuvos diplomatijos vadovas, dalyvaudamas ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikime Briuselyje, paragino kolegas kuo greičiau paruošti mandatą deryboms dėl vizų išdavimo palengvinimo ir readmisijos sutarčių.
„ES-Gruzijos vizų dialogas, atsižvelgiant į diskriminacinę situaciją dėl vizų kainos, yra per lėtas, būtų gėda vėl atidėti šio klausimo sprendimą“, - Lietuvos nuolatinės atstovybės ES pranešime spaudai cituojamas P.Vaitiekūnas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė būtinybę sparčiau ruoštis derybos dėl laisvos prekybos sutarties su Gruzija. Pasak jo, Lietuva supranta laisvosios prekybos sutarties naudą ir padės Gruzijai atitikti keliamus reikalavimus, tačiau pasirengimo laikas, P.Vaitiekūno nuomone, turi būti kiek įmanoma trumpesnis, siekiant pagelbėti Gruzijos ekonomikai.
Lietuva remia Gruzijos integraciją į Vakarų struktūras, didžiausias pastangas dėdama ES Kaimynystės politikos kontekste bei ragindama NATO partneres kuo skubiau patvirtinti šalies narystės aljanse veiksmų planą.
ES diplomatijos vadovai Briuselyje taip pat aptarė pasirengimą Europos Vadovų Tarybai (EVT), vyksiančiai kovo 13-14 dienoms.
Lietuvos atstovas BRIST posėdyje P.Vaitiekūnas pabrėžė, jog ES turi greičiau kurti vieningą į įšorę nukreiptą Europos energetikos politiką ir pasiūlė iki šių metų gruodžio nubrėžti ambicingesnes energetikos politikos gaires. Ministras taip pat akcentavo izoliuotų energetikos rinkų pažeidžiamumą, kuris gali būti sušvelnintas tik ėmusis naujų projektų, ypač gamtinių dujų sektoriuje.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra vadinamos „energetinėmis salomis“, nes neturi elektros ir dujų jungčių su kitomis ES šalimis ir yra beveik visiškai priklausomos nuo Rusijos energetinių išteklių. Šios priklausomybės sumažinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų, todėl Lietuva siekia vieningos ES energetikos politikos.
Be kitų problemų, BRIST posėdyje ES šalių diplomatijos vadovai aptarė Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) Dohos derybų raundo ir Vakarų Balkanų klausimus, taip pat diskutavo apie politinę, ekonominę ir socialinę padėtį Pietų Afrikos valstybėje Zimbabvėje, kalbėjo apie porinkiminę situaciją Pakistane, Artimųjų Rytų taikos proceso eigą bei Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos (ST) priimtą rezoliuciją, kuria įvestos papildomos sankcijos Iranui.
