Maža Butano Karalystė, įsikūrusi Himalajų kalnuose, žinoma dėl dviejų dalykų: milžiniškų vizų kainų, padedančių riboti turistų srautus, ir ekonominės politikos, kurios pagrindu vietoj ekonominio augimo rodiklių yra bendras nacionalinės laimės lygis.
Abu šie veiksniai glaudžiai susiję: turistų antplūdis skatintų ekonomiką, tačiau tuo pat metu paveiktų Butano gamtą ir kultūrą, todėl ilgalaikėje perspektyvoje sumažėtų gyventojų laimės rodikliai.
Pirmą kartą išgirdęs apie Butano valdžios iškeltą tikslą padidinti gyventojų laimės lygį pamaniau, kad tai įprastas politikų tuščiažodžiavimas. Tačiau praėjusį mėnesį lankydamasis sostinėje Timpu ministro pirmininko Jigme Y. Thinley surengtoje konferencijoje buvau priverstas pakeisti savo nuomonę.
Dar nesu regėjęs, kad vyriausybė taip rimtai žiūrėtų į konferencijos organizavimą. Iš pradžių tikėjausi įprasto scenarijaus: ministras pirmininkas formaliai ją pradės, pasakys įžanginę kalbą ir grįš į savo kabinetą. Bet atidarymo ceremonijoje buvo smulkiai apžvelgti svarbiausi nacionalinės laimės politikos momentai. Baigęs kalbą ministras pirmininkas dalyvavo konferencijoje visas likusias dvi su puse dienos.
Nuo senų senovės laimė visuotinai pripažįstama gėriu. Vis dėlto kyla problemų, kai tenka susitarti dėl laimės apibrėžimo ir išvesti jos matavimo formulę.
Svarbu atsakyti į klausimą, ar laimę suvokiame kaip malonumus, patiriamus šalia skausmingų išgyvenimų, ar kaip tam tikrą pasitenkinimo savo gyvenimu laipsnį. Pirmuoju požiūriu koncentruojamasi į visus pozityvius gyvenimo momentus ir atimamos iš jų neigiamos patirtys. Jeigu gautas rezultatas iš esmės yra teigiamas, galima teigti, kad asmens gyvenimas yra laimingas. Siekdami tokiu būdu apibrėžti ir išmatuoti laimę turėtume atsitiktinai pasirinkti tam tikrus žmogaus gyvenimo epizodus ir nustatyti, jie – teigiami ar neigiami.
Remiantis kitu požiūriu reikėtų tiesiog žmogaus paklausti, kiek šiuo metu jis patenkintas savo gyvenimu. Jeigu žmogus atsakytų esąs patenkintas, vadinasi, jis yra labiau laimingas negu nelaimingas. Kyla dilema, kuriuo iš šių metodų veiksmingiau nustatomas laimės lygis.
Laikantis pirmojo požiūrio apklausos rodo, kad puikiausiai sekasi žmonėms, gyvenantiems tokiose valstybėse kaip Nigerija, Meksika, Brazilija ar Puerto Rikas. Tai liudija, kad atsakymai yra labiau susiję su nacionalinės kultūros ypatumais, o ne su objektyviais rodikliais, tokiais kaip švietimas, sveikatos apsauga ar pragyvenimo lygis. O antrasis metodas į laimingiausių valstybių sąrašo viršų iškelia pasiturinčias valstybes – Daniją ir Šveicariją. Taigi lieka neaišku, ar žmonės, kilę iš skirtingų kultūrų ir kalbantys skirtingomis kalbomis, atsakydami į tuos pačius klausimus tikrai vienodai suvokia jų prasmę.
Lengva sutikti, kad mūsų visų tikslas turėtų būti sutelktas ne į BVP ar pajamų augimą, tačiau į laimės lygio kėlimą, bet ar toks požiūris prasmingas, jeigu nėra objektyvių priemonių jai pamatuoti. Žymus ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas yra taikliai pastebėjęs: „Verčiau jau būsiu miglotai teisus nei aiškiai suklydęs.“ Jis norėjo pasakyti, kad naujos idėjos į pasaulį dažnai patenka neapibrėžto turinio, tačiau ilgainiui dedant pastangas jos nušlifuojamos ir aiškiai apibrėžiamos. Manau, panašiai galime vertinti ir laimės idėją.
Ar galime išmokti pamatuoti laimę? Butano studijų centras, ikurtas prieš 12 metų, šiuo metu apdoroja 8000 butaniečių apklausos duomenis. Apklausoje stengiamasi išsiaiškinti subjektyvių (koks respondento pasitenkinimas savo gyvenimu) ir objektyvių (pragyvenimo lygis, sveikatos apsauga, švietimas) faktorių reikšmę vertinant laimės suvokimą. Be to stengiamasi nustatyti kokią įtaką laimei turi dalyvavimas kultūrinėje veikloje, bendruomenės gyvenime, aplinkos ekologiškumas, pusiausvyra tarp darbo ir poilsio. Kol kas vis dar neaišku kaip šie faktoriai koreliuoja tarpusavyje, tad teks įdėti nemažai pastangų siekiant išvesti aiškią laimės apskaičiavimo formulę.
Butane yra įsteigta Bendros Nacionalinės Laimės komisija, kuriai vadovauja pats ministras pirmininkas. Ši komisija tikrina visus pavienių ministerijų pateikiamus pasiūlymus. Iškilus prieštaravimui tarp pateikto pasiūlymo ir siekio didinti nacionalinės laimės lygį, pasiūlymas grąžinamas atgal į ministeriją tolimesniam tobulinimui. Be komisijos patviritinimo jokia ministerijos idėja negali virsti teisės aktu.
Puikus pavyzdys, atskleidžiantis, kaip rimtai komisija žiūri į savo darbą, yra neseiniai atmestas pasiūlymas legalizuoti tabako gaminius. Butano gyventojams leidžiama iš kaimyninės Indijos įsivežti mažus kiekius tabako gaminių savoms reimėms, tačiau griežtai draudžiama juos perpardavinėti, be to kas kartą rūkydamas viešoje vietoje butanietis privalo sus savimi turėti dokumentą įrodantį, jog tabakas buvo atgabentas legaliai ir tik savoms reikmėms.
Praėjusią liepą JTO generalinė asamblėja vieningai priėmė Butano inicijuotą rezoliuciją, kurioje laimės siekimas įvardijamas pagrindiniu žmonijos tikslu. Rezoliucijoje kviečiama valstybes nares imtis veiksmų siekiant konkrečiau apibrėžti šio tikslo objektą. Be to Generalinė asamblėja pasveikino Butano siekį surengti bendrą diskusiją dėl laimės ir gerovės lygio 66 JTO Generalinės asamblėjos sesijoje, kuri prasideda jau šį mėnesį.
Ši diskusija bus dalis tarptautinio judėjimo, kurio tikslas – perorientuoti valstybių politiką link gerovės ir laimės siekimo. Turime tikėtis, kad galų galę laimės siekimas taps ne vien tik nacionaliniu tačiau ir globaliu tikslu.
Peteris Singeris yra Prinstono Universiteto biotechnikos profesorius ir Melburno Universiteto garbės profesorius.
Peteris Singeris
