Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Ukrainos ir Rusijos prezidentai antradienį dalyvauja derybose Minske ir gali susitikti akis į akį. Tačiau ir Rusija, ir Vakarai sako daug pažangos iš derybų nesitikintys, o Ukraina teigia, kad taika įmanoma tik Rusijai išvedus samdinius.
Petro Porošenko ir Vladimiras Putinas atvyksta į neįprasto formato renginį, kuriame taip pat dalyvaus Muitų sąjungos lyderiai – Baltarusijos ir Kazachstano prezidentai, Europos Sąjungos užsienio politikos, energetikos ir prekybos vadovai.
Per tris mėnesius nuo P. Porošenkos inauguracijos Ukrainos prezidentas tik keliolika minučių matėsi su Rusijos vadovu. Nuo susitikimo birželį Normandijos mieste Dovilyje Kremlius pradėjo tikrą karą Ukrainoje – siųsdamas jau nebe samdinius, o šarvuotosios technikos kolonas ir tikriausiai desantininkų dalinius. Ar antradienį abu prezidentai susitiks vienudu, neaišku, bet Kremlius sako, kad temų dvišaliam susitikimui labai daug.
Maskva tikina, kad svarbiausia Minsko susitikimo tema bus muitų sąjunga ir ekonominiai santykiai, Ukrainai pasirašius asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Iš tiesų, derybų formatas keistas: greta V. Putino – ir jo Muitų sąjungai nebegalinčios priklausyti Ukrainos lyderis, Muitų sąjungos narių Baltarusijos ir Kazachstano vadovai, ir trys aukšti Europos Komisijos nariai. Karą Ukrainoje Maskva primygtinai vadina vidiniu konfliktu, todėl sako, kad Vakarai neturėtų sprendimo tikėtis iš Rusijos.
„Mes pasirengę dirbti bet kuriuo formatu, mes pasirengę padėti ukrainiečiams tarpusavyje rasti susitarimus, padėti jiems sutarti dėl to, ko reikia gyventi vienoje valstybje, gerbiant visas mažumas – kultūrines, kalbines ar religines“, – sako Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tuo metu Ukrainos prezidentas sako, kad jo žinia V. Putinui bus paprasta – taika stos, kai jis nutrauks karą.
„Galiu tik patvirtinti, kad Ukraina pasirengusi ir gali užtikrinti taikos susitarimą. Kas mums neleidžia to pasiekti? Užsienio samdiniai. Prašau, pasiimkite ginkluotus žmones iš mūsų teritorijos, ir galiu užtikrinti, kad taika Ukrainoje atsiras labai greitai“, – tikina Ukrainos prezidentas P. Porošenko.
Vokietijos kanclerė Kijeve pareiškė, kad norint taikos, reikia, kad jos norėtų ir Rusija, taigi – kad paliaubų laikytųsi abi pusės, ir kad būtų vėl užtikrinta sienos kontrolė. Tačiau grįžusi į Berlyną, Angela Merkel sakė, kad siekia rasti tokią išeitį, kuri nebūtų žalinga Rusijai. Todėl iš Minsko derybų daug nesitiki.
„Manau, pasieksime pažangos, bet negaliu jos nuspėti“, – teigia Vokietijos kanclerė.
Rusija sako, kad humanitarinė padėtis rytų Ukrainoje tik prastėja, todėl pažadėjo siųsti ir antrąją pagalbos vilkstinę, nors sukėlė Vakarų pasipiktinimą, kai pirmoji kirto Ukrainos sieną be Kijevo leidimo ir Raudonojo kryžiaus pritarimo. Prieš Minsko derybas abi pusės pamėgino pasiekti ir kuo daugiau karinių pergalių – skelbia apie apsuptas viena kitos pajėgas ir priešininkų nuostolius.
Kijevas sako, kad Rusijos pajėgos atidarė naują frontą prie Azovo jūros. Vakarų Europa, norinti kuo greičiau grįžti prie ramių santykių su Maskva, Ukrainą ragina pripažinti, kad V. Putinas vis vien nesileis tapti pralaimėtoju, todėl geriau jam jau dabar suteikti politinę išeitį ir susitarti, o ne kariauti.
